2025 m. vasario 13 d. UAB „Kauno autobusai” darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronius Bučelis gavo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymą į savo prašymą Socialinių reikalų ir darbo ministrei, kad taikant vairuotojams suminę darbo laiko apskaitą Vyriausybės nutarimu būtų numatytas ir išeiginių dienų, o ne vien darbo dienų ir valandų skaičius, o autobusų vairuotojams, kurie dirba tarpmiestiniuose maršrutuose, – apmokėjimas ir tuo atveju, jeigu vairuotojas, laukdamas savo reiso, ilsisi ilgiau negu dvi valandas. Skaityti čia.
Deja, atsiųstame atsakyme šios ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė nei pritarė, nei atmetė pateiktus pasiūlymus, o tik parašė kokia šiuo metu yra suminės darbo laiko apskaitos tvarka.
Komentuodamas ministerijos atsakymą B. Bučelis sakė: „Dabar galiojanti suminio darbo laiko apskaitą reglamentuojanti tvarka leidžia darbdaviui taip paskirstyti darbuotojo darbo laiką, kad šis per mėnesį dirbtų turėdamas dvigubai mažiau išeiginių dienų t. y. tik keturias, o ne aštuonias poilsio dienas per mėnesį kaip kiti darbuotojai. Dėl to ypač nukenčia vairuotojai, kurie dėl to persidirba, tinkamai nepailsi, dažniau serga ir daro klaidas, kurios pavojingos ne tik jiems, bet ir jų keleiviams bei kitiems eismo dalyviams, o už tai jie negauna net papildomo apmokėjimo už viršvalandžius!
Darbo laiko apskaitos reglamentavime būtina nustatyti privalomas aštuonias poilsio dienas per mėnesį, o jei darbuotojas sutinka dirbti per šias poilsio diena, jam turėtų būti mokama kaip už viršvalandžius.
Šis ministerijos atsakymas mūsų nesustabdys ir mes toliau sieksime pakeisti įstatymus, kurie reglamentuoja suminio darbo apskaitos tvarką. Darbuotojų sveikata turi būti apsaugota”.
Visą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovės Vitos Baliukevičienės atsakymą skaityti žemiau.
DĖL KELEIVINIO TRANSPORTO VAIRUOTOJŲ PROBLEMŲ
Atsakydami į Jūsų raštą, teikiame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų informaciją, kuri nėra privaloma darbo ginčus nagrinėjantiems organams.
Darbdavys yra atsakingas už įmonės veiklą ir efektyvų darbų paskirstymą, darbo laiko organizavimą ir pan.
Pagal Darbo kodekso 113 str. 2 d. ir 4 d., jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip, darbo laiko režimą vienam ar keliems darbuotojams (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams darbovietėje nustato darbdavys, nustatydamas vieną iš darbo laiko režimo rūšių.
Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose, kuriuose nurodomos darbo pradžios ir pabaigos valandos ir darbo dienos, nustatytu laiku.
Darbdavio pareiga organizuojant darbą, laikytis maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės taisyklių, nustatytų Darbo kodekse.
Pagal Darbo kodekso 114 str. darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojų darbo laikas neviršytų nustatytų ribų, o poilsio laikas būtų pakankamas (Darbo kodekso 122 str. nustatyti minimaliojo poilsio laiko reikalavimai).
Jūsų rašte nurodytas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. A1-662 ,,Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2025 metais patvirtinimo“ yra patvirtintas siekiant įgyvendinti Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 496), 7 punktą, kuriame nustatyta, kad ,,tais atvejais, kai įstatymais, kolektyvine ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vienas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vienas vidutinis valandinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Aprašą, dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, kasmet tvirtinamo socialinės apsaugos ir darbo ministro.“
Todėl minėtas įsakymas nėra skirtas poilsio dienų nustatymui.
Pažymime, kad Darbo kodeksas nustato bendruosius minimaliojo poilsio laiko reikalavimus, pagal kuriuos darbuotojams turi būti užtikrinamas minimalusis poilsis. T. y. negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas, turi būti suteikiamas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas per septynias paeiliui einančias dienas ir kt.
Atkreiptinas dėmesys, kad taikant suminę darbo laiko apskaitą konkrečios poilsio dienos yra nustatomos pagal darbuotojų darbo (pamainų) grafikus, atsižvelgiant į minėtus reikalavimus.
Darbo kodekso 122 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad ,,ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti.
Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę.
„Taigi maksimali pietų pertraukos trukmė yra dvi valandos, išskyrus atvejus, kai 2 nustatomas suskaidytos darbo dienos laiko režimas. Kitu atveju, kai yra nustatytas suskaidytos darbo dienos laiko režimas, tą pačią dieną (pamainą) yra dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė (t. y. gali būti ilgiau nei 2 val.).
Pabrėžtina, kad šios pertraukos metu darbuotojas gali palikti darbovietę, nėra darbdavio žinioje ir neturi atlikti jokių darbo funkcijų ar veiklos.
Paminėtina ir tai, kad darbo ir poilsio laiko ypatumus kelių transporto įmonėse numato Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo, patvirtinto Nutarimu Nr. 496, 7-19 punktai.
Kartu pažymime, kad visas darbuotojo darbo laikas (tiek vairavimo, tiek laukimo), tiek specialių pertraukų laikas ir kt. (Darbo kodekso 111 str.). turi būti apmokėtas, o dėl galimų darbo apmokėjimo pažeidimų siūlytume kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė