2018 m. gegužės 30 d. Statytbininkų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis susitiko su Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentu ir Lietuvos statybininių asociacijos prezidentu Daliumi Gedvilu aptarti padėties Lietuvos statybų pramonėje.
Prieš dvejus metus prasidėjęs darbuotojų iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių antplūdis visiškai pakeitė demografinę padėtį Lietuvos statybose. „Pigūs“ užsienio statybininkai, daugiausiai iš Ukrainos, Baltarusijos ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos šalių beveik visiškai išstūmė Lietuvos statybininkus iš darbo rinkos, nors įkainiams statybose priartėjus prie Didžiosios Britanijos kainų būtų galima susigrąžinti dešimtis tūkstančių, vakarietiškos patirties įgijusių Lietuvos statybininkų. Šiuo metu Lietuvos statybose dažnai dirba niekada statybininkais nedirbę užsieniečiai, kurie pridaro daugybę broko. Tačiau dažniausiai tai darbdavių nejaudina, nes už padarytą broką jie sumažina statybininkams darbo užmokestį, o pasamdyti Lietuvos apdailininkai tą broką paslepia. Paprastai tokios statybos bendrovės, gavusios pinigus už statinį, bankrutuoja, palikdamos subrangovinėse įmonėse dirbusius darbuotojus be atlyginimo, ir atsikuria jau kitais pavadinimais.
Dalius Gedvilas prisipažino, kad jo asociacijos nariai nori dirbti skaidriai ir vakarietiškai todėl bando šias problemas spręsti. Daugelį šių problemų išnyktų, jei įsigaliotų „statybininkų kortelė“, sėkmingai sumažinusi nelegalų darbą Skandinavijos šalyse ir pakėlusi statybos darbų kokybę. Šioje kortelėje būtų matoma, kur ir kada darbuotojas dirbo ar dirba, jo turimos kvalifikacijos, kurios kartu isu statybos įmonių sertifikavimu, kurį parengė Lietuvos statybininkų asociacija, labai palengvintų statybose dirbančių darbuotojų kontrolę ir neleistų statybininkams, kurie neturi reikiamos kvalifikacijos, nelegaliai dirbti bei sumažintų statybininkų iš užsienio bei nesąžiningų darbdavių kiekį. Ženkliai sumažėtų ir „šešėlis“, kuris šioje ūkio šakoje yra pats didžiausias Lietuvoje. Įmonių sertifikavimas neleistų nesąžiningoms įmonėms dalyvauti viešuosiuose konkursuose ir juose laimėti, siūlant mažiausią kainą, kurią jie pasiekia mokėdami atlyginimus „vokeliuose“ ir samdydami nelegalius darbuotojus.
Tačiau šioms permainoms trukdo Aplinkos apsaugos ministerijos valdininkai, kurie nenori perduoti sertifikavimo teisės statybos įmonių organizacijoms, kaip tai yra visose Europos šalyse, išskyrus Lietuvą ir Portugaliją.
Pavargę skųstis Statybininkų asociacijos nariai pradėjo savanoriškai diegti „statybininkų korteles“. Tikimasi, kad šių metų pabaigoje tokias koreles turės apie 30 000 staybininkų ir tuomet kartu su profesinėmis sąjungomis bus bandoma jas nuo 2019 m. padaryti privalomomis.
Ričardui Garuoliui suabejojus ar tai ne per vėlyvos priemonės, nes didžiuosiuose miestuose jau metų pabaigoje bus pastatyta daugiau komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatų nei jų reikia gyventojams, kurių skaičius mažėja, Dalius Gedvilas atsakė, kad tikįs, jog statybos nesustos, nes Lietuvoje ši šaka sukuria tik apie 6% BVP, kai Europoje vidutiniškai – 10%. Jo manymu, būtina pertvarkyti šalies infrastruktūrą ir renovuoti pastatus, o valstybė turi skatinti statybų verslą, nes šis savo ruožtu skatina augti kitas ūkio šakas.
Dalius Gedvilas pritarė Ričardui Garuoliui, kad Lietuvos statybose yra daug betvarkės ir pagerinus darbų organizavimą būtų galima statyti greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis, o sutaupytas lėšas skirti statybininkų atlyginimams kelti. Statybininkų asociacijos prezidento nuomone, sertifikavus darbuotojus, statybose liktų dirbti tik specialistai, todėl būtų geriau organizuotas darbas, o sertifikavus statybos bendroves iš 5000 įmonių versle liktų tik pusė.
Dalius Gedvilas prisipažino, kad yra prieš nekontroliuojamą statybininkų imigraciją, bet mano, kad nors pusė miljono Lietuvos gyventojų išvyko, o dauguma jų užsienyje dirba statybose, vis tik reikia leisti Lietuvoje dirbti statybininkams iš ES nepriklausomų valstybių, nes darbdaviams neradus darbuotojų Lietuvoje statybos sustotų. Statybininkų asociacijos nariams nerimą kelia ne darbuotojai iš užsienio, o darbdaviai iš užsienio, kurie išstumia vietinius verslininkus iš rinkos. Kai kuriose Europos šalyse atvykę statybininkai iš Kinijos pasikviečia savo šalies verslininkus, kurie nusipirkę vietinę statybos bendrovę įsigali tų šalių statybose, nes kinų statybininkai sutinka dirbti blogesnėmis sąlygomis už vietinius darbuotojus ir slepia darbo ir apmokėjimo pažeidimus nuo kontroliuojančių įstaigų.
Ričardas Garuolis paaiškino, kad profesinės sąjungos niekada nesutaikstys su socialiniu dempingu, kai darbdaviai įsiveža „pigesnius“ darbuotojus, kurie stabdo atlyginimų augimą bei atimdami darbą iš vietinių verčia juos emigruoti. Įvedus eurą ir pakilus kainoms darbuotojai nebegali išgyventi už tą patį atlyginimą, todėl būtina juos didinti, o ne pareiškus, kad nepavyksta už seną atlyginimą rasti darbuotojų, prašyti valdžios, kad ši suteiktų leidimus dirbti užsieniečiams. Jo nuomone, jei darbdaviams trūksta darbuotojų, galima leisti įsivežti užsieniečius, bet su viena sąlyga, kad jiems būtų mokamas didesnis atlyginimas nei vietiniams, kaip yra Europos šalyse. Tuomet tikrai išaaiškėtų ar darbadaviams tikrai trūksta darbuotojų, ar jie tiesiog nenori kelti atlyginimų. Vietiniai darbuotojai gautą atlyginimą išleidžia Lietuvoje, taip skatindami ūkį, o užsieniečiai stengiasi kuo labiau taupyti ir išveža uždirbtus pinigus namo. Todėl Lietuvos ūkiui vietiniai darbuotojai yra naudingesni už užsieniečius.
Dalius Gedvilas atsakė, kad kaip rodo statistika Lietuvoje statybininkams atlyginimai per metus paaugo apie 5.5%. Ričardas Garuolis atsakė, kad statybininkų profesinės sąjungos nariai sako priešingai, kad dėl užsieniečių antplūdžio jų atlyginimai net sumažėjo.
Buvo sutarta rudenį dar kartą susitikti ir aptarti bendrus veiksmus kovojant už skaidrumą ir legalų darbą statybose.