Lygiai 2018 m. spalio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo profesinė sąjunga pasiršė kolektyve sutartį.
Savo istoriją [rofesinė sąjunga pradėjo 1991 m., kai 45 darbuotojai susivienijo į iniciatyvinę grupę ir įsteigė asociaciją, kuri buvo vadinosi Socialinio draudimo darbuotojų sąjunga.
Gyvenimas parodė, kad pasirinkta organizacinė forma netinkama socialinei partnerystei, todėl 2011 m. gruodžio 16 d. įvykusioje konferencijoje buvo priimtas nutarimas tuomet veikusios Socialinio draudimo darbuotojų sąjungos pagrindu įsteigti Socialinio draudimo darbuotojų profesinę sąjungą. Buvo patvirtinti profesinės sąjungos įstatai, pagal kuriuos dviejų metų kadencijai renkami valdymo organai – pirmininkas, kaip vienasmenis valdymo organas ir Taryba kaip kolegialus valdymo organas.
Pirmąją kadenciją galima būtų apibūdinti kaip organizacijos formavimosi laikotarpį, kitaip tariant partnerystės santykių pradžią. 2012 m. vasario 29 d. profesinė sąjunga pasirašė su Sodros fondo valdyba susitarimą, kuriame buvo įteisinti bendradarbiavimo principai ir pagrindinės veiklos kryptys.
Antrojoje kadencijoje šis bendradarbiavimas, paremtas europinio socialinio dialogo principais buvo vystomas ir 2015 metų kovo 23 d. buvo pasirašyta Valstybinio socialinio draudimo fondo šakos kolektyvinė sutartis.
Tai buvo nepaprastas veiksmas (sėdai ir pasirašei), o kruopštaus darbo, kuris tęsėsi visą kadenciją, veiklos vaisius. Kai profesinės sąjungos lyderiai iškėlė tikslą sudaryti kolektyvinę sutartį, daug darbuotojų į tai žiūrėjo ne tik pasyviai ir daugelis net manė, kad valstybinėje įstaigoje kolektyvinė sutartis yra iš viso nepriimtina.
Tačiau profesinės sąjungos pirmininkas Vincas Kunca laikėsi kitos nuomonės. Jis suprato, kad, jeigu nebus rastas koks nors papildomo svertas, kuris galėtų padėti perlaužti pesimistinę nuomonę, šis tikslas gali likti tik siekiu.
Taip jau sutapo, 2013 m. pabaigoje buvo paskelbtas konkursas projektui finansuojamam iš Europos Sąjungos lėšų, kuriame galėjo dalyvauti profesinės sąjungos, pageidaujančios vystyti socialinį dialogą savo kolektyvuose. Taryboje buvo priimtas sprendimas dalyvauti minėtame konkurse.Taip gimė projektas „Socialinio dialogo vystymas socialinio draudimo sistemoje“.
Taigi, 2014 m. ir buvo šio projekto įgyvendinimo metai. Jo metu pagal parengtą programą buvo organizuoti mokymai profesinės sąjungos ir darbdavio atstovams, taip vadinami apskritieji stalai, kurių metu vyko aktyvios derybos tarp šalių dėl kolektyvinės sutarties parengimo.Buvo daug diskutuojama dėl kiekvieno kolektyvinės sutarties punkto.
Darbdavių atstovai laikėsi nuomonės, kad į kolektyvinę sutartį gali būti įrašyti tik tokie darbdavio įsipareigojimai, kurie atsispindi Darbo Kodekse ar Valstybės tarnybos įstatyme. Iš esmės taip ir vyko, profesinės sąjungos derybininkams reikėjo rinktis arba siekti, kad kolektyvinė sutartis būtų pasirašoma, arba šį procesą žlugdyti.
Buvo pasirinktas kompromisinis kelias. Kolektyvinėje sutartyje buvo įrašyta profesinės sąjungos veiklai naudingų dalykų, tarp jų paminėtina: šalių tarpusavio bendradarbiavimo, pasiūlymų, dokumentų ir teisės aktų projektų derinimo tvarka elektroniniu paštu, priemokų mokėjimo pavadavimo atveju tvarka, garantijos, kai naikinama pareigybė, profesinės sąjungos veiklos garantijos ir pan.
2018 m. spalio 11 d. buvo pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis. Derybos dėl šios sutarties vyko konstruktyviai, bet užtruko gana ilgai, ilgiau kaip metus, tačiau tą lėmė ne vidiniai nesutarimai, o neapibrėžtumas politiniame lygyje, t.y. debatai dėl naujo Darbo kodekso, kuriame buvo įtvirtinti nauji partnerystės principai. Visą kolektyvinę sutartį gakite perskaityti čia.
Tačiau ne visos problemos dar yra išspręstos. Ne visi teritoriniai skyriai moka arba ne vienodai apmoka papildomą darbą darbuotojams, pavaduojantiems laikinai nesantį darbuotoją, kad teritoriniuose skyriuose vengiant apmokėti papildomą darbą nerašomi arba rašomi pavedimai ne nuo pirmos pavadavimo dienos arba ne už visą pavadavimo laikotarpį.
Specialistams, dirbantiems vienodu krūviu vienodą darbą, mokamas ne vienodas atlyginimas.
Daugumoje skyrių buvo panaikinti pavaduojančiųjų sąrašai, nors faktiškai pavadavimas vykdomas siekiant užtikrinti nepertraukiamą funkcijų vykdymą. Tokiu būdu nemokamos priemokos už pavadavimą kasmetinių atostogų metu, taip pat už pavadavimą ligos metu mokama ne nuo pirmosios nedarbingumo dienos, t.y. kiekviename skyriuje egzistuoja skirtinga pavadavimo tvarka, kuri neatitinka minėtojo susitarimo;
Vykdomas priėmimas į laisvas pareigybes, priimami nauji darbuotojai, kuriuos dėl vykdomų funkcijų sudėtingumo būtina apmokyti, tačiau už šį papildomą darbą neskiriamos priemokos dėl lėšų darbo užmokesčio fonde stokos.
Daugelį darbinių funkcijų darbuotojams reikia atlikti rankiniu būdu, ir nuolat tikrinti suformuotus/sugeneruotus įvairius duomenis taikomosiose sistemose, todėl tai ženkliai didina specialistų darbo krūvį, kenkia jų darbinei aplinkai ir mikroklimatui.
Atsiranda kliūčių vykdyti kolektyvinę sutartį, tačiau Socialinio draudimo profesinė sąjunga, vienijantį daugumą Sodros darbuotojų, nepasiduoda ir toliau gina savo narių teises.
Visą Valstybės socialinio draudimo kolektyvinę sutartį skaityti čia: https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/veikla/paslaugos/sutartys/kolektyvines/SODRA%20sak%20kolektyv%20sut%202018-10-11.pdf