2023 m. gegužės 31 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė atsakė į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” raštą Dėl pagalbos laikinai sunkumus patiriančiai Lietuvos pramonei. Skaityti čia.
Savo atsakyme V. Baliukevičienė atskleidė, kad pagalbą suteikti laikinus sunkumus patiriančiai pramonei negalima, nes tai nėra numatyta Darbo kodekse, o valstybė apmokėjo įmonėms už prastovas Covid-19 pandemijos metu todėl, kad šių įmonių veikla buvo sustabdyta Vyriausybės sprendimu.
Ji taip pat nurodė, kad neketinama skirti papildomų lėšų darbuotojų kvalifikacijai kelti, ir siūlė pasinaudoti šiuo metu jau veikiančiomis Užimtumo tarnybos programomis.
Į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” raginimą indeksuoti mažesnius nei vidurkis atlyginimus, socialines išmokas ir pensijas, kad jų augimas neatsiliktų nuo infliacijos augimo, ministerijos atstovė atsakė, kad mažesnius atlyginimus didina minimalios algos padidinimas, o pensijos Vyriausybė pernai didino papildomai, nors visi šie padidinimai buvo mažesni už infliaciją.
Visą atsakymą skaityti žemiau.
DĖL LIETUVOS PROFESINĖS SĄJUNGOS „SOLIDARUMAS“ KREIPIMOSI
Vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2023 m. gegužės 11 d. pavedimą Nr. S-1313, atsakome į Jūsų kreipimąsi.
Atsakydami dėl prastovų padengimo, informuojame, kad pagal Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p. buvo nustatyta, kad prastovą gali skelbti, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu nustatytų veiklos ribojimų ir dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba kai darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
Šiuo atveju dėl to, kad buvo stabdoma veikla priėmus Vyriausybės sprendimus, buvo prisiimta atsakomybė padengiant prastovas.
Kitokie atvejai (kada prastovas dengia iš valstybės biudžeto lėšų) Darbo kodekse nebuvo numatyti. Taip pat į pirmąjį klausimą dėl ekonomikos stabilizavimo priemonių išsamiai atsakė Ekonomikos ir inovacijų ministerija dėl ES investicijų, finansinių priemonių paketo (tarp jų ir nuo karo nukentėjusiems verslo subjektams).
Dėl antrojo klausimo: skatinant į aukštą pridėtinę vertę orientuotą ekonomiką, įsibėgėjant automatizavimo ir skaitmenizavimo procesams organizacijose bei siekiant sudaryti sąlygas asmenims lengviau prisitaikyti prie ekonomikos pokyčių įgyjant reikiamas kvalifikacijas ar kompetencijas, buvo priimti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimai, įsigalioję 2022 m. liepos 1 d.
Šie pakeitimai ne tik išplėtė paramos mokymuisi priemonių pasirinkimą (prie profesinio mokymo, įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį (toliau – pameistrystė), neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo ( toliau – kompetencijų pripažinimas) prisidėjo dvi naujos priemonės – neformalusis suaugusiųjų švietimas bei aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas (toliau – APV kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas)), bet ir sudarė galimybes užimtiems asmenims dalyvauti įvairesnėse paramos mokymuisi priemonėse, t. y., ne tik profesiniame mokyme, bet ir pameistrystėje, kompetencijų pripažinime bei APV kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėje.
Pastaroji priemonė pradėta įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – EGADP) lėšomis, suteikia galimybę asmenims mokytis ir įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas pagal profesinio mokymo programas ir jų modulius, neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, tarp jų – ir aukštojo mokslo modulius, sudaro galimybę mokytis pameistrystės organizavimo forma bei įsivertinti ir pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas.
Dalyvaujant APV kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėje užimtiems asmenims mokama 252 Eur stipendija. Vieno asmens mokymo paslaugoms finansuoti gali būti skiriama iki 7560 Eur.
Dalyvaujant kompetencijų pripažinime paslaugoms finansuoti skiriama iki 420 Eur. Pameistrystėje, darbdaviams, kurie vykdo profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, papildomai gali būti kompensuojama 70 proc. pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbintam asmeniui apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų (ne daugiau nei 1260 Eur dydžio kompensacija) ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis.
Taip pat darbdaviui gali būti kompensuojamos paskirto profesijos meistro pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo išlaidos ( iki 20 proc. profesijos meistrui apskaičiuoto darbo užmokesčio).
Planuojama, kad EGADP lėšomis finansuojamoje APV kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėje, kuri bus įgyvendinama 2022-2026 m. II ketv., dalyvaus apie 19,6 tūkst. asmenų, o kvalifikacijoms ir kompetencijoms įgyti skirta 81 mln. Eur lėšų suma, iš jų – 21,3 mln. Eur suma numatyta 2023 metams.
Siekiant suteikti galimybes asmenims įgyti kitas, ne tik į APV orientuotas kvalifikacijas ir kompetencijas, kurios taip pat reikalingos darbo rinkai, 2023 metams papildomai skirta beveik 30 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų.
Finansuojant šiomis lėšomis, užimti asmenys gali dalyvauti kompetencijų pripažinime, o tiems užimtiesiems, kuriems dėl įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo, modernizavimo būtina įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti kompetencijų, sudaroma galimybė dalyvauti profesiniame mokyme ar pameistrystėje.
Norėdami dalyvauti aukščiau minėtose priemonėse, užimti asmenys kviečiami kreiptis į Užimtumo tarnybos teritorinius padalinius pagal savo gyvenamąją vietą.
Dėl trečiojo klausimo: informuojame, kad, įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas, susijusias su socialinės apsaugos tobulinimu, ir vykdant Aštuonioliktosios
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 3.6.5 papunktyje nurodytą veiksmą „Išanalizavus piniginės socialinės paramos nepaėmimo (angl. non-take-up) problemą, parengti ir priimti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymą – užtikrinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumą ir didinti bendruomenių įsitraukimą teikiant paramą“, taip pat įvertinus Minimalių pajamų sistemos adekvatumo studijoje
pateiktas rekomendacijas dėl minimalių pajamų sistemos tobulinimo, Lietuvos Respublikos Seimui iki 2023 m. IV ketvirčio bus pateikti pasiūlymai dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teisinio reguliavimo pakeitimų ir kitų priemonių, nukreiptų į pažeidžiamiausių asmenų pajamų didinimą.
Kiekvienais metais didinant minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), kuri nustatoma atsižvelgiant Trišalės Tarybos rekomendacijas bei į šalies ūkio vystymosi rodiklius ir tendencijas (Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis), didinamas ir biudžetinių įstaigų kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestis, siekiant išlaikyti tinkamą atotrūkį tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo apmokėjimo.
Šiais metais, Vyriausybei patvirtinus Trišalėje Taryboje sutartą MMA dydį, bus peržiūrimi Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyti minimalūs pareiginės algos koeficientai siekiant, kad minimalūs kvalifikuotų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai būtų didesni
už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį.
Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, naudojami skiriant ir apskaičiuojant socialinio draudimo pensijas, indeksuojami pagal darbo užmokesčio fondo 7 metų augimo vidurkį.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai, kuriais nustatytas papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas ir kuriais pakeista pensijos bendrosios dalies apskaičiavimo tvarka – atsisakyta proporcingo įgytam stažui bendrosios dalies mažinimo. Minėti pakeitimai lėmė, kad socialinio draudimo pensijos 2022 m. didėjo sparčiau nei įprastai.
Įvertinus, kad sausio mėn. įvykusio pensijų indeksavimo nepakaks infliaciniam spaudimui sumažinti, socialinio draudimo pensijos (išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas) buvo didintos papildomai metų eigoje. Taigi, 2022 m. socialinio draudimo pensijos didėjo vidutiniškai 70 eurų ir vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija pasiekė apie 482 eurus,
o turint būtinąjį stažą – 510 eurų.
Nuo 2023 m. sausio mėn. bendroji pensijos dalis didėjo apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. ir vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija pasiekė apie 542 eurus, o turint būtinąjį stažą – 575 eurus.
Nustatyta pensijų indeksavimo tvarka įprastai leidžia pensijas didinti sparčiau nei auga infliacija, tačiau 2022 m. buvo susidurta su neeiliniais iššūkiais. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad pastaraisiais metais per kelis kartus didintos ne tik socialinio draudimo pensijos, bet ir valstybinės pensijos, šalpos pensijos. Pavyzdžiui, šalpos pensijoms apskaičiuoti naudojama šalpos pensijų bazė 2022 m. padidėjo penktadaliu, o 2023 m. padidėjo dar 6,4 proc.
Vadovė Vita Baliukevičienė