2024 m. sausio 23 d. Vilniuje įvyko Europos Komisijos Generalinio Sekretoriato padalinio, skirto Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei (angl. Recovery and Resilience Facility – RRF) įgyvendinti, direktorės Marijos Teresos Fabregas Fernadez susitikimas su Lietuvos socialiniais partneriais, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vilmantas Janulevičius, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinai pirmininko pareigas einantis Audrius Gelžinis, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Emilis Ruželė ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Viešnią domino Lietuvos socialinių partnerių nuomonė apie planuojamą RRF lėšų paskirstymą Lietuvoje ir socialinę ekonominę šalies padėtį.
R. Garuolis padėkojo už Europos komisijos atstovei už dėmesį ir rūpestį Lietuvos darbuotojų klausimams ir pažymėjo, kad beveik visoms Europos komisijos rekomendacijoms socialiniai ir ekonominei padėčiai gerinti profesinės sąjungos pritaria. Šiuo metu, nepaisant kelerius metus trunkančio laikotarpio, kai valstybės, savivaldybių biudžetai surenka rekordines pajamas, ekonomika ir privataus sektoriaus pelnai auga, realūs darbuotojų atlyginimai per ketverius metus dėl kainų padidėjimo beveik neišaugo, o vidutinė Lietuvos pensija sudaro tik apie 40 proc. vidutinio šalies atlyginimo ir pagal šį santykį yra mažiausia Europos Sąjungoje.
Jis pažymėjo, kad profesinės sąjungos sutaria su darbdavių atstovais, kad Lietuvos ūkio augimą stabdo per didelė komercinių bankų koncentracija, nes monopolinę padėtį užėmę bankai teikia paskolas už aukštesnes nei Italijoje palūkanas, nors šioje šalyje valstybės, privačių įmonių ir gyventojų įsiskolinimo lygis yra daug didesnis nei Lietuvoje.
R. Garuolis atkreipė dėmesį į negerą padėtį Lietuvos energetikoje, kai per pastarąjį dešimtmetį buvo sunaikinta didžioji dalis energijos gamybos pajėgumų, nors per tą laiką nebuvo sukurti nauji „žaliosios energetikos“ pajėgumai. Lietuva šiuo metu yra vienintelė ES šalis, kuri negali pagaminti sau pakankamai elektros energijos ir yra priversta importuoti ją už didžiausią kainą, nors net uždarius Ignalinos AE Lietuva galėjo pasigaminti dvigubai daugiau elektros nei jai reikėjo.
Jis atskleidė, kad visuomenėje kyla daug abejonių dėl skaidrumo ir ekonominio tikslingumo statyti vėjo jėgaines Baltijos jūroje, kurias planuojama įrengti už RRF lėšas.
Darbdavių atstovui pradėjus skųstis dideliais mokesčiais Lietuvoje M.T. Fabregas Fernandez labai aiškiai jam pasakė, kad pagrindinis Lietuvai keliamas reikalavimas, norint gauti RRF lėšas, yra mokesčių reforma, didinanti mokesčių progresyvumą, socialinį teisingumą ir jų surinkimą. Šiuo metu Bendro vidaus produkto (BVP) Lietuvoje per biudžetą paskirstoma bene mažiausiai Europoje, todėl ir trūksta lėšų pensijoms, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas ir socialinėms programoms. Tai savo ruožtu mažina gyventojų galimybes pirkti prekes ir paslaugas, mažina verslo pajamas ir valstybės biudžeto įplaukas.
Darbdavių atstovai pagrasinus, kad Lietuvoje išaugus mokesčiams verslas pasitrauks į mažesnių mokesčių ES šalis, M.T. Fabregas Fernandez atsakė, kad naujoji Europos komisija yra labai rimtai nusiteikusi imtis veiksmų prieš tokias valstybės kaip Airija, kurios sukuria lengvatinių mokesčių sąlygas, kurios daro žalą visai Europos Sąjungos ekonomikai.