Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis išsiuntė Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui Socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ konferencijos rezoliuciją.
LR Ministui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
2020 m. rugsėjo 26-27 d. Socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ konferencijos rezoliucija dėl socialinių darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygų
Nepaisant to, kad socialinių darbuotojų atlyginimai pastaraisiais metais kilo, maži atlyginimai tebėra didžiausia socialinių darbuotojų problema.
Socialinių darbuotojų arbo krūviai dažnai yra per dideli. Nėra nustatytų darbo normatyvų. Vertinimų sistema neatitinka darbuotojų apmokėjimo. Už papildomą darbą darbuotojams dažnai papildomai nesumokama. Taip pat dažnai nesumokama už pavadavimą.
Ne visose įstaigose vadovai geranoriškai bendrauja su darbuotojų atstovais t. y. profesinėmis sąjungomis, nederina pareiginių instrukcijų su profesinėmis sąjungomis, nenori vykdyti šakos kolektyvinės sutarties reikalavimų, bando trukdyti profesinės sąjungos nariams dalyvauti profesinių sąjungų mokymuose ir konferencijose, nesuteikia patalpų profesinių sąjungų veiklai.
Dažnai vadovai nevienodai apkrauna darbu darbuotojus ir ne pagal darbo rezultatus skiria jiems premijas. Darbuotojų mokymai vykdomi atostogų metu.
Kai kuriose įstaigose nebuvo papildomai mokama už darbą Covid -19 pandemijos sąlygomis. Skirtingose Lietuvos vietose apmokėjimas už tą patį darbą yra skirtingas. Pasitaiko, kad darbuotojai neturi transporto, ryšio priemonių savo darbui atlikti, patalpų poilsiui ir persirengimui.
Siekiant užtikrinti sėkmingą socialinių įstaigų darbą ir stabilų ir gerą socialinių paslaugų teikimą būtina didinti įgyvendinti šias priemones:
Didinti mažiausią A kategorijos socialinių darbuotojų pareiginės algos koeficientą iki 8.3,
B kategorijos socialinių darbuotojų pareiginės algos koeficientą iki 7.9,
C kategorijos socialinių darbuotojų pareiginės algos koeficientą iki 5.21.
Koeficientai turi būti didinami, įvedant paslaugų klasifikatorių, ir proporcingai didinami pagal paslaugų sudėtingumą ir atsižvelgiant į šias paslaugų gavėjų grupes:
vaikai,
šeimos,
pensininkai,
neįgalieji, turintys fizinę negalę
neėgalieji, turintis protinę negalią.
Įstaigų ir darbuotojų atlyginimo kintamosios dalies finansavimas turi būti numatytas įstaigų biudžete.
Socialinių darbuotojų atlyginimai už tą patį darbą turi būti vienodi, nepriklausomai nuo to ar socialinės įstaigos yra pavaldžios savivaldybei ar ministerijai.
Užtikrinti, kad už papildomus darbus, pavadavimus, padidintą krūvį būtų papildomai mokama.
Siekiant, kad darbuotojams būtų užtikrintos saugios darbo sąlygos, būtina atlikti kasmetinį socialinių įstaigų saugos lygio įvertinimą, paskirti už saugias darbo sąlygas atsakingą darbuotoją ir naudoti Valstybinės darbo inspekcijos įrankį OIRA, kuris įvertina darbo sąlygų tinkamumą (aplinką, patalpas darbui ir poilsiui, ryšių ir tarnsporto priemones, darbuotojų draudimą, skiepijimą nuo užkrečiamų ligų, aprūpinimą darbo priemonėmis ir t.t.).
Pareigybinių instrukcijų pakeitimai negali būti patvirtinti be profesinių sąjungų pritarimo.
Socialinių darbuotojų darbo užmokestis turi būti nustatomas atsižvelgiant į atliekamo darbo atsakingumą, sudėtingumą, darbuotojo kvalifikaciją ir profesinę patirtį, vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos patvirtinta „Ženevos schema“ ir išsivysčiusių šalių patirtimi.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2004 m. patvirtinta Darbų ir pareigybių vertimo metodika turi būti ne rekomendacinio pobūdžio, o privaloma visoms socialinėms įstaigoms.
Ši Darbų ir pareigybių vertimo metodika padėtų tiksliau nustatyti darbuotojų atlyginimus pagal jų atleikamo darbo sudėtingumą, patirtį, kvalifikaciją ir kitus objektyvius rodiklius. Tai užtikrintų skaidrią ir aiškią darbuotojų apmokėjimo tvarką, paskatintų darbuotojus kelti savo kvalifikaciją, pagerintų darbuotojų santykius įstaigose, užkirstų kelią darbdavių piktnaudžiavimams.
Pagarbiai
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis