Anykščių rajono dirbančiųjų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės A.Verikienės iniciatyva spalio pabaigoje buvo surengtas seminaras tema: „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinis-administracinis modelis“ . Pagrindinį pranešimą padarė LPS „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė. Ji supažindino seminaro dalyvius su Lietuvos darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų susitarimu dėl atskirų modelio aspektų.
Seminaro dalyviai iš esmės nepritaria daugeliui siūlomų nuostatų DK projekte, tačiau dėl kai kurių galėtų būti rastas socialinis kompromisas. Socialiniai partneriai yra linkę ieškoti subalansuoto ir visas šalis tenkinančio DK projekto, todėl siūlo Vyriausybei įsigilinti į abiejų socialinių partnerių – darbdavių ir darbuotojų – problemas. Svarstant naująjį socialinį modelį iki šiol nieko nekalbama apie šio modelio įgyvendinimo kaštus. Šis socialinis modelis turėtų padėti kurti ne tik lankstesnius darbo santykius, paskatinti investicijas, bet ir užtikrinti geresnes garantijas darbuotojams, išplėsti socialinio draudimo aprėptį, numatyti aiškesnį pensijų skaičiavimo modelį ir tvarų finansavimą. Išanalizavę daugelį punktų seminaro dalyviai priėjo išvados, kad minėtas modelis, kai kur labai prasilenkia su tikrove. Jis neskatins naujų darbo vietų kūrimo, kaip, kad bando gyventojams įteigti modelio autoriai, o atvirkščiai – didins emigraciją.
Atsižvelgiant į labai trumpą teisės aktų projektams nagrinėti skirtą terminą, teisės aktų projektų skaičių ir jų apimtį, išsamiai išnagrinėti pateiktų teisės aktų projektų nėra galimybės.
Socialinis modelis, nepaisant didelio pasipriešinimo, galutinai taip ir nesuderintas socialinių partnerių Trišalėje taryboje pagaliau pasiekė Seimą. Premjero argumentas „greičiau“ vienintelis, tebegirdimas diskusijose dėl šio modelio. Diskusijų metu dauguma seminaro dalyvių nesuprato to skubėjimo ir raginimo esmės, todėl nublanksta bet kokie argumentai, kalbantys tiek apie projekto naudą, tiek apie jo žalą. Socialinio modelio kūrėjams, o tiksliau jo sudėtinės dalies – darbo kodekso trūkumus viešai nurodę yra tiek Seimo teisininkai, tiek Seimo Socialinių reikalų komitetas savo atvirame posėdyje, diskutuodamas su įvairių suinteresuotų šalių atstovais. Iš 266 modelio straipsnių, 152-iem turėjo pastabų, tiek visuomenė, tiek rugsėjo 10 dieną didžiausio mitingo Lietuvoje dalyviai. Neskubėti patarė ir Seimo pirmininkė, raginusi pirma projektą suderinti Trišalėje taryboje.
Nepaisant viso to, modelis vis tik Seime bus svarstomas, o mes ir toliau girdėsime raginimus paskubėti, nors dauguma dalyvių skeptiškai žiūri į ketinimus liberalizuoti darbo santykių reguliavimą Lietuvoje. Manytina, kad Seime įregistruotas Darbo kodekso pakeitimų projektas iš tiesų yra nenaudingas darbuotojui, maža to – siūlomi pakeitimai yra tiesiogiai priešingi ne tik Vyriausybės deklaruojamiems tikslams bet ir socialinės partnerystės principams. Pamirštant apie darbuotoją, kad jis yra darbo santykių silpnesnioji pusė, eilinį kartą siūloma taupyti darbuotojo sąskaitą, trumpinant atleidžiamo darbuotojo įspėjimo apie atleidimą terminus, mažinant išeitines kompensacijas, liberalizuojant viršvalandinių darbų laiko apskaitą, terminuotoms darbo sutartims nuolatiniam darbui, pensinio darbo stažo ilginimui ir kitiems klausimams.
Diskusijų metu daug kam kilo klausimų, kaip bus jei priimant socialinį modelį, nebus sukurtas ilgalaikis darbo išmokų fondas. Tokiu atveju DK pakeitimai, susiję su išeitinėmis išmokomis, prarastų prasmę. Kyla klausimas ar išvis tikslinga forsuoti darbo kodekso priėmimą. Ką tuo išloš vyriausybė?
Seminaro dalyviai nutarė kreiptis į seimo narius prašydami susitikimo, kad profesinės sąjungos galėtų pristatyti Trišalėje taryboje nesutartus naujojo Darbo kodekso punktus. Trišalėje taryboje dėl dalies minėto darbo kodekso nuostatų profesinės sąjungos suderino pozicijas su darbdaviais, tačiau vieni svarbiausių klausimų liko nesutarti. Dėl jų Seimo nariai turės balsuoti, todėl profesinės sąjungos nori pristatyti savo poziciją dėl nesutartų darbo kodekso punktų, kad prieš balsuodamas seimo narys galėtų priimti teisingą sprendimą.
Pirmininkė Alvyda Verikienė