2017 m. balandžio 21 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo pristatytas mokslinis tyrimas „Pajamų nelygybė Baltijos šalyse: ką žino tyrėjai ir ką mano gyventojai”. Tyrimo pristatyne dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” atsakingoji sekretorė Jovita Pretzsch, tarptautinė sekretorė Daiva Kvedaraitė ir Vilniaus apskrities profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Balsienė.
Pajamų nelygybės temai Lietuvos politinės dienotvarkės ir žiniasklaidos puslapiuose skiriama vis daugiau dėmesio. Grupė Vilniaus universiteto mokslininkų šia tema atliko tyrimą „Pajamų pasiskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė“. Tyrimo idėja – parodyti ekonomikos augimo poveikį gyventojų gerovei, atskleisti neatitikimus tarp makroekonominių ir gyventojų pajamų rodiklių, įvertinti kaip susiformuoja pajamų pasiskirstymas tarp darbo ir kapitalo, kokie gyventojų pajamų nelygybės veiksniai namų ūkių lygmenyje. Taip pat, kaip pirminių pajamų netolygumus veikia instituciniai gerovės valstybės bruožai ir kokios gyventojų nuostatos pajamų perskirstymo teisingumo atžvilgiu. Tyrimas aprėpia tris Baltijos šalis.
Vilniaus universiteto profesorius, akademikas Romas Lazutka teigė: „Žmonės pastebi, kad gyvenimas gerėja lėčiau nei tikimasi, ypač lyginant su ekonomikos augimu. Tai yra ne vien Lietuvos, bet ir kitų pasaulio valstybių aktuali problema, ir pagrindinė priežastis – lėčiau nei kapitalo grąža augančios gyventojų pajamos.“
Po įstojimo į ES didžiausia ekonominio augimo rezultatų dalis Baltijos šalyse atiteko turtingiausiam gyventojų sluoksniui: 15 proc. turtingiausiųjų gavo 35–40 proc. viso disponuojamų pajamų prieaugio, tuo tarpu 15 proc. neturtingiausių gyventojų – vos 4–5 proc. bendro pajamų augimo. 5 proc. skurdžiausių namų ūkių gavo tik 1 proc. visos šalies pajamų prieaugio, o 5 proc. turtingiausių – net 21 proc.
Daugiau: https://www.youtube.com/watch?v=8NI5cwBg8Fk
Parengė Jovita Pretzsch