2017m. gruodžio 11-12 d. Briuselyje Lietuvos profesin4s sąjungos „Solidarumas” atsakingoji sekretorė ir Bendros Lietuvos-Švedijos UAB „INTERSCALIT” profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Juvita Matulienė dalyvavo konferencijoje skirtoje aptarti darbuotojų atstovavimą tarptautinėse įmonėse.
Konferencijos pradžioje buvo pristatyti du tyrimai apie darbuotojų atstovavimą ir pokyčius, kurie lemia mūsų visų ateitį. Ddžiausi pastarųjų metų pokyčiai yra susiję su krize, teroristų išpuoliais ir gamybos modernizavimas naudojant skaitmenizavimą. Šiandien niekas negali pasakyti, kiek dirbs darbuotojų 2020 m. Prognozuojama, kad Vokietijoje 2025 m. gamyboje sumažės 610000 darbo vietų, bet bus sukurta 960 000 naujų darbo vietų informacinių technologijų srityje.
Plintan skaitmenizavimui nerimą kelia pokyčiai, susiję su asmeninių duomenų saugumu. Šiemet Italijos Vyriausybė perdavė visus savo gyventojų sveikatos duomenis farmacijos kompanijoms. Dėl to kilo didelis nepasitenkinimas Italijos gyventojų tarpe. Austrijoje taikomas darbuotojų duomenų apsaugos reikalavimai įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų.Tačiau kyla klausimas, kaip taikyti tuos pačius reikalavimus tokiose skirtingose šalyse kaip Bangladešas ir Belgija. Ekspertų nuomone, Europos darbo tarybos turėtų daugiau dirbti su vietine valdžia.
Švedijos „H and M” įmonės atstovas teigė, kad labai sunku nuspręsti, kaip ir kokios informacinės technologijos, susijusios su darbuotojais, gali būti naudojamos įmonėje. Dauguma darbuotojų susirūpinę šios dienos problemomis. Jiems svarbu, kad darbo vieta būtų patogi dirbti, būtų tinkamas apšvietimas, stalo aukštis ir panašiai, tačiau niekas nesusimąsto, jog vis daugiau asmens duomenų kasdieną tampa vis labiau vieši.
Europos šalių Darbo tarybų atstovai piktinosi, kad procesus, kurie vyksta tarptautinėse įmonėse jie gali tik stebėti, nes teisė dėl jų derėtis Darbo taryboms nėra suteikta. Dabar jos turi teisę gauti duomenis apie įmonės finansinius rodiklius, tačiau jau sekančiais metais kai kuriose šalyse joms bus pateikiamos ir ataskaitos, susijusios su socialiniais klausimais.
Manoma, kad galėtų būti taikomas vienodas reikalavimas dėl asmeninių duomenų teikimo apimčių ir jų turinio. Skaitmenizavimas suteikia daugiau galimybių pasireikšti darbuotojų inividualumui, bet ir galimybes juos kontroliuoti. Pastaruoju metu sparčiai plinta taip vadinamoji „japonizacija”, kai darbo vietoje atsiranda stebėjimo kameros, galimybė susisiekti su darbuotoju bet kuriuo paros laiku, socialinių tinklų naudojimas informacijos rinkimui apie darbuotoją ir t.t.. Pasaulyje nebėra tokios asmens duomenų apsaugos kokia buvo anksčiau. Tačiau žvelgiant pozityviai mes galime tikėtis, kad atsiradus naujoms informacinėms technologijoms, atsiras ir teigiamų pokyčių tokių, kaip galimybė skirti daugiau laiko savo laisvalaikiui. Galbūt, mes galėsime dirbti labai efektyviai per savaitę 20 valandų, o kitas 20 valandų paskirti savo laisvalaikiui.
Tačiau šiandien labai sunku rasti pusiausvyrą tarp asmeninio gyvenimą ir darbinės veiklos. Net sėdėdami konferencijoje daugelis dalyvių dirbo savo šalyse, atsakydami į tam tikrus klausimus ar internetu spręsdami kitas problemas. Dar labai sunku įvertinti skaitmenizavimo poveikį, nors jis yra labai akivaizdus. Konferencijoje kalbėta apie ES Direktyvą 95/46/EB. Joje nustatyta reglamentavimo sistema, kuria siekiama nustatyti pusiausvyrą tarp aukšto asmenų privataus gyvenimo apsaugos lygio ir laisvo asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje. Sikiant šio tikslo direktyvoje griežtai nustatyti asmens duomenų rinkimo ir naudojimo apribojimai ir prašoma kiekvienoje valstybėje narėje įsteigti nepriklausomą nacionalinę instituciją, kontroliuojančią visus veiksmus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu.
Daugiau informacijos: http://eur-lex.europa.eu/legal- content/LT/TXT/?uri=LEGISSUM:l14012
Lietuvoje veikia valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Daugiau informacijos: https://www.ada.lt/go.php/Asmens-duomenu- apsaugos-reforma641