Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė gavo iš Valstybinės darbo inspekcijos atsakymą į užklausimą dėl atostoginių išmokėjimo dydžio, esant prastovoms. Prastovų dienos neturi būti įtraukiamos apskaičiuojant atostoginius darbuotojams.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkei Kristinai Krupavičienei
DĖL KASMETINIŲ ATOSTOGŲ APMOKĖJIMO
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Darbo teisės skyriaus specialistai 2020-05-04 gavo Jūsų paklausimą (toliau – Paklausimas) dėl kasmetinių atostogų apmokėjimo.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1- 316 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-595 redakcija), 8.3.5 papunkčiu, teikiame konsultaciją darbo įstatymų vykdymo klausimais.
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) nustato, kad kasmetinės atostogos – tai laisvas nuo darbo laikas, kuris suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius.
Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui (taip pat valstybės tarnautojui ir žvalgybos pareigūnui, tarnaujančiam žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį), paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis, kuris apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).
Pagal šį Aprašą skaičiuojamasis laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Apskaičiuojant vidutinį dieninį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad apmokėjimas už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių teisės aktų, kolektyvinių ar darbo sutarčių numatytais atvejais nedirbo ir gavo visą ar dalį darbo užmokesčio, neįskaičiuojamos į vidutinį darbo užmokestį.
Todėl, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, darbo užmokesčio lėšos už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės neįskaitomos (neįtraukiamos) į darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą.
Skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius