2021 lapkričio 23 d. vyko nuotolinis darbo grupės klausimams, susijusiems su Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimu, koordinuoti ir spręsti (ESTR DG), posėdis. Posėdį pradėjęs grupės vadovas LR Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas trumpai pristatė Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, siektinus ES ir Lietuvos rodiklius bei numatytus tikslus. Artimiausios priemonės, kurias ketinama įgyvendinti Lietuvoje yra: pensijų didinimas, MMA didinimas, bazinių dydžių didinimas, vienišo asmens išmoka, didesnės išmokos globojamiems (rūpinamiems) vaikams, užimtumo rėmimo reforma. Ilgalaikiai strateginiai tikslai: Šeimos politikos stiprinimo plėtros programa, Pajamų nelygybės mažinimo plėtros programa, Socialinės sutelkties plėtros programa, Įtraukios darbo rinkos plėtros programa, Neįgaliems tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse plėtros programa. Viceministras išskyrė tris sritis, kuriose reikalinga daugiausia pažangos, tai yra: užimtumas, mokymasis visą gyvenimą ir skurdo bei atskirties mažinimas. Lietuva įsipareigojo, jog iki 2030 m. darbą turėtų turėti ne mažiau kaip 80,7 proc. 20-64 metų amžiaus gyventojų. Nuo 13 iki 9 proc. turėtų mažėti nesimokančio ir nedirbančio (NEET) 15-29 m. amžiaus jaunimo dalis. Asmenų, patiriančių skurdo riziką ar socialinę atskirtį, iki 2030 m. turėtų sumažėti bent 142 tūkst.. Lietuvoje 2019 m. skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje buvo 734 tūkst. žmonių, iš kurių 120 tūkst. – vaikai iki 16 m..
Darbo grupės posėdyje dalyvavusi LPS „Solidarumas“ projektų vadovė Daiva Kvedaraitė pažymėjo, jog yra svarbu stiprinti socialinį dialogą, jau yra padaryta pažanga stiprinant sektorinį socialinį dialogą, pasirašytos nacionalinė bei šakų kolektyvinės sutartys prisideda gerinant žmonių gyvenimo ir darbo sąlygas, tačiau svarbu prisiminti socialinį dialogą regionuose. Pastaruoju metu jis lyg ir praradęs aktualumą. Tuo tarpu regioninė plėtra labai priklauso nuo gyventojų užimtumo ir pajamų. Pastaruoju metu gana sparčiai didėja MMA, tačiau (neto) jis vis dar mažesnis nei skurdo rizikos riba. Ji priminė LPS „Solidarumas“ kreipimąsi į Vyriausybę dėl būtinumo padidinti bazinius išmokų dydžius. Dar viena sritis – tai galimybės mokytis visą gyvenimą. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės turėtų sulaukti daugiau finansavimo, ypač ta sritis, kuri skirta žmonių kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui.
Darbo grupė, kuriai vadovauja LR Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, sudaro LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto, Finansų, Sveikatos apsaugos, Ekonomikos ir inovacijų, Vidaus reikalų ministerijų, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Nacionalinio švietimo NVO tinklo bei Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, atstovai.
Darbo grupė atsiskaito LR Seimo Europos reikalų komitetui. Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) iniciatyva paskelbta 2017 m. lapkričio mėn. Geteborge vykusiame ES socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais. ESTR grindžiamas bendraisiais Europos sutarčių principais, kuriais įtvirtinamos pagrindinės piliečių teisės. Europos socialinių teisių ramstis turėtų sustiprinti socialines teises ir darytų teigiamą poveikį žmonių gyvenimui tiek trumpuoju, tiek ir vidutinės trukmės laikotarpiu, ir padėtų kurti XXI amžiaus Europą. Dokumentas, kurį 2017 m. rugsėjo 17 d. pasirašė visų ES šalių vadovai, tame tarpe ir Lietuvos, numato 20 principų socialinių teisių kontekste.