Rugsėjo 24 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko posėdis, kuriame ministerijos ir profesinių sąjungų derybinės grupės toliau derino pozicijas dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties. Švietimo ir mokslo profesinei sąjungai „Solidarumas” atstovavo pirmininkė Ramutė Minkevičienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai atstovavo pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius, stebėtojo teisėmis dalyvavo pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė ir kitų šešių profesinių sąjungų atstovai.
Posėdyje vieningai sutarta tik dėl kolektyvinės sutarties punkto, kuris numato, jog per tris mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo būtų inicijuojamas teisinių prielaidų, sudarančių galimybes profesinių pensijų fondo atsiradimui, kūrimas. Tačiau derantis toliau pozicijos išsiskyrė profsąjungų gretose: LŠDPS derybininkas nebalsavo nei už mokyklų tinklo optimizavimo skatinimą, nei už klasės krepšelio įvedimą nenumatant tam papildomų lėšų ir nežinant, ar ji pasiteisins. Nepaisant to, balsų dauguma („už“ balsavo aštuoni ministerijos ir šeši profesinių sąjungų derybininkai) minėtiems punktams buvo pritarta.
Pritarta ir tam, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai būtų didinami pradedant 2016 m. ir kasmet augtų ne mažiau kaip 5 proc., kol susilygins su bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo užmokesčiu. LŠDPS derybininkas ir šį kartą balsavo prieš laikydamasis pozicijos, jog ikimokyklinių įstaigų pedagogams algos turėtų kilti ženkliau, – kasmet po 10 proc., nes dabar ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai yra apie 40 proc. mažesni nei mokytojų, todėl siekiant juos sulyginti reikia juos kelti sparčiau.
Optimizuoti nebūtinai reiškia gerinti
Diskutuojant dėl klasės krepšelio įvedimo buvo paminėta, jog Premjero dar pernai sudarytoje darbo grupėje sutarta naująją lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką pradėti bandyti jau nuo šių metų rugsėjo (ir tai ne vienintelis minėtos darbo grupės nutarimų punktas, kurio nesilaikoma). LŠDPS siūlė iš viso į svarstomą dokumento projektą netraukti punkto dėl klasės krepšelio, nes, pasak V. Silvanavičiaus, esmė yra ne lėšų paskirstymo metodikoje, o skiriamų lėšų dydyje. „Jeigu pakeisim tik metodikos pavadinimą, o skiriamos lėšos nebus atkurtos į ikikrizinį lygį, situacija švietime nesikeis“, – posėdyje kalbėjo jis. Nepaisant LŠDPS pozicijos, balsų dauguma nutarta į šakos švietimo kolektyvinę sutartį įtraukti punktą, jog klasei skiriamo krepšelio metodika bus išbandoma nuo 2016 sausio 1 d. penkiose savivaldybėse, o įgyvendinama – nuo 2017 sausio 1 d.
Kalbant dėl mokyklų tinklo optimizavimą (Premjero sudarytoje darbo grupėje buvo sutarta optimizuoti mokyklų tinklą ir mokytojų skaičių) LŠDPS derybininkai nuosekliai laikėsi pozicijos, kad dokumente, kurį pasirašo profesinės sąjungos, apskritai neturėti būti kalbos apie optimizavimą, kas nūdienos kontekste tai visada reiškia mokyklų uždarinėjimą. Anot V. Silvanavičiaus, tai ne profsąjungų ir ministerijos, o politikų ir mokyklų steigėjų reikalas. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius oponavo LŠDPS nuomonei teigdamas, kad mokyklų tinklo optimizavimas esą yra „geriausio tinklo kūrimas“, kuriame būtų vietos ir mažoms, ir didelėms mokykloms. Maža to, jo ir kitoms profsąjungoms atstovaujanti jungtinė atstovybė pasiūlė procesą dargi paskubinti įtraukiant žodį „skatinti“. Dabar šis punktas skamba taip: „Skatinti mokyklų tinklo optimizavimą ir tobulinti mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles“.
Dėl atlyginimų kėlimo nesusitarta
Vieningesnės profsąjungos buvo pedagogų atlyginimų kėlimo klausimu. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai siūlė laipsniškai didinti tarnybinių atlyginimų koeficientus siaurinant „žirkles“, kol 2020 m. bus pasiekta maksimali riba ir jos bus iš viso panaikintos. Ši data netenkino profsąjungos atstovų. V. Silvanavičiaus teigimu, priėmus įsipareigojimus reikia juos ir įvykdyti, o ne permesti naujai išrinktai valdžiai. „Reikia kalbėti apie lėšų švietimui atkūrimą ir jis turi baigtis esant šiai valdžiai iki 2017 m. , po to galima kalbėti apie didinimą“, – sakė LŠDPS derybininkas.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, norint atkurti lėšas atlyginimams ir visiems pedagogams nustatyti tarnybinių atlyginimų koeficiento maksimumą reikia 65 mln. eurų ir kvietė būti realistais. Galiausiai profsąjungos nusileido tiek, kad pateikė kompromisą – koeficientų vidurkį atkurti per pirmąjį kitų metų ketvirtį (Premjero sudarytoje darbo grupėje tas turėjo būti padaryt jau nuo šių metų rugsėjo), tačiau tam nepritarė ministerija. Jos manymu, tai realu padaryti per visus kitus metus, iki 2017 m. pradžios. Užsitęsus diskusijoms ir neradus sutarimo, darbo grupės pirmininkė švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė pasiūlė grįžti prie šio klausimo kituose posėdžiuose.
Į posėdžio pabaigą atvykusi ministrė Audronė Pitrėnienė informavo, jog realu yra susitart tik iki 5 proc. atlyginimų kėlimo kitais metais (be aukštųjų mokyklų): nuo sausio – 2,5 proc., nuo rugsėjo – dar 2,5 proc. „Tam reiks 22,7 mln. eurų, o gausim geriausiu atveju 8 mln.“, – sakė ji. Trūkstamas lėšas esą reiks rasti vidiniuose ministerijos rezervuose.
Ministrės darbai
Pasibaigus deryboms A. Pitrėnienė pristatė savo komandos darbus per tris jos darbo ministerijoje mėnesius. Jos teigimu, įgyvendintos jau beveik visos Vyriausybės programos nuostatos. Ji oponavo kritikams, sakantiems, jog ministrė esą vengianti susitikti su socialiniais partneriais: nuo vasaros pradžios įvyko daugiau kaip 20 susitikimų su socialiniais partneriais, iš jų – bent aštuoni susitikimai su profesinių sąjungų atstovais.
Profesinių sąjungų atstovai domėjosi apmokamu mokytojų pavadavimu išvykus į kvalifikacijos tobulinimo kursus, renginius, iš mokyklų vadovų pareigybių „išimtomis“ 5 kontaktinėmis valandomis. A. Pitrėnienės teigimu, piktnaudžiavimo atvejų, kai mokyklų vadovai sudaro papildomas sutartis dėl pamokų vedimo, pasitaiko. Pasak jos, ministerija negalinti „priversti savivaldybių elgtis teisingai“. Pvz., Mažeikiuose būta piktnaudžiavimo, tačiau gavusi informaciją iš mokytojų ministerija esą tam užkirtusi kelią. Tačiau norint tai padaryti ir kitose savivaldybėse, ministerija turi turėti informacijos. A. Pitrėnienė informavo, kad yra parengta dar viena ministerijos rekomendacija, kur išsamiau paaiškinta, kad nevesdami pamokų mokyklų vadovai nepraras turimos pedagogo kvalifikacinės kategorijos.
—
Kitas derybų dėl šakos kolektyvinės sutarties posėdis numatytas spalio 15 d.
Švietimo ir mokslo ministerijos derybos su Lietuvos profesinėmis sąjungomis dėl Lietuvos švietimo šakos kolektyvinės sutarties projekto prasidėjo birželio 23 d. Tokia sutartis, kuri padėtų įgyvendinti socialinę partnerystę ir nustatyti švietimo socialines, ekonomikos plėtros kryptis, šalies istorijoje būtų pasirašoma pirmą kartą. Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministeriją vesti derybas su profesinės sąjungomis dėl Lietuvos švietimo šakos kolektyvinės sutarties parengimo įgaliojo balandžio 8 d. nutarimu.
LŠDPS inf.