2023 balandžio 28 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstytas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Komiteto nariai balsavo dėl profesinėms sąjungoms svarbių nuostatų: bazinio dydžio, darbo užmokesčio indeksavimas, koeficientų už stažą, atostogų suteikimo reglamentavimą, profesinių sąjungų veiklos garantijos ir kitus klausimus. Savo išvadas ir pasiūlymus teikė ir Vyriausybės atstovai.
Balsuojant dėl pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, nutarta „prisirišti“ prie 2022 m. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), t.y. 1785,4 eur.. Tam pritarta, dviejų balsų persvara. Opozicijoje esantys komiteto nariai siūlė „rištis“ prie 2023 m. VDU.
Balsuota už tai, kad profesinės sąjungos būtų įtrauktos į derybas dėl darbo užmokesčio fondo. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje šalys derėtųsi dėl darbo užmokesčio fondo ir jo indeksavimo, kuris turėtų būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas dvejus metus.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ teikė pasiūlymą, kad Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka būtų peržiūrimas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, atsižvelgiant į darbo užmokestis pokyčius darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją ir tvirtinimas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
Komiteto narių nuomonės išsiskyrė dėl to kada būtų pradėta taikyti nauja darbo užmokesčio sistema. Opozicijoje esantys komiteto nariai nepritarė pasiūlymui, kad naujoji darbo užmokesčio sistema įsigaliotų tik nuo 2025 m., kai tuo tarpu įstatymas pradėtų veikti nuo 2024 m..
Sutarta dėl to, kad išliktų priedai už darbo stažą, 1 proc. už kiekvienus išdirbtus metus, bet ne daugiau, kaip 20 proc., t. y. jeigu žmogus dirbs valstybės tarnyboje daugiau nei 20 metų, jo priedas nedidės. Dabar yra jis gali siekti 30 proc..
Komiteto nariai pritarė nuostatai, jog valstybės tarnautojai neįgiję aukštojo išsilavinimo galės dirbti toje pačioje pozicijoje, iki kol jiems sukaks 65 metai.
Vis dar nėra aišku kaip vyks „išvalstybinimas”, kai dalis valstybės tarnautojų pradės dirbti pagal darbo sutartis.
Įstatymo pataisose siūloma mažinti garantijas valstybės tarnyboje veikiančių profesinių sąjungų atstovams. Vyriausybės pozicija yra tokia, kad reikia laikytis Darbo kodekso nuostatos, kuri numato, jog visi darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys jų pareigų vykdymo laiku atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip šešiasdešimties darbo valandų per metus, paliekant vidutinį darbo užmokestį.
Dėl kai kurių Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatų vyks balsavimas Seime posėdžio metu, priimant įstatymą.