2023 m. birželio 10 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ tarybos posėdyje lankėsi Seimo narys, buvęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, kuris pristatė bendrą Lietuvos ūkio padėtį, situaciją pramonės įmonėse ir pateikė savo prognozes ko tikėtis šį rudenį.
Seimo narys pateikė savo įžvalgas apie Lietuvos finansų valdymą, infliaciją ir jos pasekmes. Remdamasis statistiniais rodikliais, lygindamas Lietuvos ir kitų šalių ekonominę padėtį jis padarė išvadą, jog Lietuvoje su viešaisiais finansais buvo elgiamasi neatsakingai, nes buvo laikas, kai Lietuvoje sparčiai augo BVP, tačiau lėšos buvo leidžiamos vartojimui, o ne investicijoms į ekonomikos augimą, gamybą ir t.t.
Jo nuomone, pandemijos metu reikėjo padėti ne visoms, o tik toms įmonėms, kurios patyrė sunkumus. Tai būtų leidę turėti mažesnį valstybės biudžeto deficitą.
Pasak jo, iš infliacijos gaunamos lėšos yra ciklinės t. y. trumpalaikės, todėl ateityje valstybei reikės arba skolintis, arba didinti mokesčius.
Lietuvos ūkiui pagelbėtų europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) ir ES biudžeto lėšos, kurias gausime 2021-2027 m.
Nors pastaraisiais metais darbo užmokestis augo, tačiau realiosios darbuotojų pajamos mažėjo dėl greičiau už atlyginimus augančios infliacijos.
Lietuvos ekonomika yra atvira, o tai, anot A. Butkevičiaus, yra ir gerai, ir blogai.
Šiais metais Lietuvos BVP kritimas yra pats didžiausias tarp visų euro zonos šalių. 2023 m. pirmąjį ketvirtį pramonės gamybos mažėjimas siekė 13 proc.. Lietuvoje energetikos išteklių kainos, pasak A. Butkevičiaus, turėjo ypač didelį poveikį kainų augimui ir infliacijai. Kadangi pasaulio mastu energetinių išteklių kainos mažėja, todėl dalies prekių ir paslaugų kainos turėtų mažėti.
Jo nuomone, socialiniai partneriai galėtų inicijuoti derybas su vyriausybe dėl tam tikrų prekių ir paslaugų kainų mažinimo.
Koordinacinė taryba priėmė nutarimą parengti šio pranešimo pagrindu kreipimąsi į LR Vyriausybę „Dėl blogo valstybės finansų valdymo, dėl RRF ir ES lėšų 2021-2027 racionalaus naudojimo bei investicijų į ekonomiką, dėl paslaugų ir prekių kainų mažinimo, mažėjant pasaulinėms energetinių išteklių kainoms, dėl pagalbos įmonėms, išsaugant darbo vietas, rudenį, prasidėjus recesijai“.
Kreipimąsį skaityti čia.