Seimas pradėjo svarstyti Europos komisijos pasiūlytą Direktyvą dėl minimalios algos. 2021 m. sausio 6 d. svarstant šį klausimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, prieštaravęs 2020 m. gruodžio 28 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasitarime šiai direktyvai (daugiau skaityti čia), pranešė, kad jo atstovaujama ministerija pakeitė savo ankstesnę nuomonę ir jai pritars.
Darbdavių atstovai neprieštaravo direktyvai, supratę, kad be Švedijos ir Danijos ko gero nei viena kita šalis daugiau neprieštaraus, pareiškdami viltį, kad Lietuvos Vyriausybei, derantis dėl direktyvos, pavyks pasiekti, kad minimali alga sparčiau nekiltų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė priekaištavo darbdaviams, kurie gaudami didelę valstybės ir europinių fondų paramą, nenori dėl to gautomis pajamomis dalintis su darbuotojais, skiriant dalį pelno jų atlyginimams. Ji piktinosi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų kalbomis, kad įsigaliojus direktyvai jiems padidės administracinė našta ir biurokratizmas, nes reikės į Briuselį siųsti ataskaitas apie kolektyvinių sutarčių skaičiaus ir minimalios algos augimą Lietuvoje.
Ji teigė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje yra patalpintos visos kolektyvinės sutartys, todėl nusiųsti jas į Briuselį nebus sunku.
Seimo narys Mindaugas Puidokas pasiūlė įtvirtinti direktyvoje nuostatą, kad minimali alga Lietuvoje būtų ne mažesnė nei 50 % šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kaip tai rekomenduoja Europos komisija, tuo labiau, kad Lietuvoje minimali alga ir dabar sudaro 48% šalies VDU.
TS-LKD atstovė Vilija Abramikienė pasiūlė šios nuostatos neįtraukti, kad Vyriausybė „turėtų daugiau erdvės“ derantis dėl šios direktyvos su Europos komisija, ir balsuoti tik už tai, kad direktyva būtų patvirtinta.
Valdančios koalicijos atstovų balsais komitetas pritarė V.Abramikienės pasiūlymui. Visą posėdį žiūrėti čia.
Opozinėms partijoms priklausantys komiteto nariai pareiškė, kad tolesniam svarstymui pateiks savo atskirąją nuomonę, gėdindami kolegas, kad šie kaip Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai nenori siekti ambicingesnių tikslų, mažinant skurdą ir socialinę atskirtį, kuri Lietuvoje yra viena iš didžiausių Europos Sąjungoje (ES).
2021 m. sausio 8 d. šią direktyvą svarstė Europos reikalų komitetas, kuris Seime yra pagrindinis, svarstant šį klausimą.
Seimo kanceliarijos teisininkas pareiškė, kad Europos komisijos siūloma direktyva dėl minimalios algos neva prieštarauja subsidiarumo principui, nes taikoma ne visoms, o tik toms šalims, kurių kolektyvinių sutarčių aprėptis yra mažesnė nei 70%.
Tačiau šiai nuomonei pritarė tik Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Kiti komitetai ir svarstyme dalyvavę atsakingų Lietuvos institucijų atstovai teigė, kad ši direktyva subsidiarumo principui neprieštarauja.
Šiuo metu direktyvos yra svarstymas ES šalių parlamentuose dar nesibaigė, tačiau dauguma šalių jai jau pritarė. Direktyvą atmetė tik Švedija ir Danija. Kad direktyva būtų galutinai atmesta, reikia kad jos priėmimui prieštarautų aštuonios ES šalys.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ragino neskubėti ir pažiūrėti kaip balsuos kitų šalių parlamentai, nes jei tik kelios šalys balsuos prieš, Lietuva savo prieštaravimu padėties nepakeis ir tik susipykdys Europos komisiją. Jis siūlė palaukti bent Latvijos ir Estijos parlamentų sprendimų, nes jo kolegos iš šių šalių verslininkų organizacijų žadėjo, kad jų parlamentai direktyvą atmes.
Tačiau Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė -Mikulionienė jam paaiškino, kad dėl sprendimo priėmimų tvarkos Seime atidėti šio klausimo nebegalima, nes Seimas nespės laiku pareikšti savo nuomonės.
Seimo narys Audronis Ažubalis teigė, kad Europos komisija sprendimą priimti direktyvą dėl minimalios algos priėmė tik todėl, kad dabartinė Europos komisijos pirmininkė Urzula fon der Lajen (Ursula von der Leyen) per rinkimus pažadėjo už socialistinių partijų paramą jos kandidatūrai pateikti minimalios algos direktyvą.
Jis pareiškė, kad ši direktyva naudinga tik turtingosioms ES šalims, kurios neva nesugeba konkuruoti su mažesnį atlygimą mokančių naujųjų ES šalių įmonėmis, nutylėdamas, kad turtingosios šalys jau daug metų savo didesniais atlyginimais sėkmingai nuvilioja iš naujųjų ES šalių geriausius darbuotojus, kurių paruošimui jos neišleido nei cento, taip mažindamos naujųjų šalių konkurencingumą ir galimybes pasivyti turtingesnes šalis.
A.Ažubalio nuomonei pritarė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, pasakęs, kad direktyva „ribos Lietuvos vystymasi“, nors Europos komisija savo lydraštyje dėl šios direktyvos aiškiai parašė, kad didesni atlyginimai skatins paklausos didėjimą, o tuo pačiu viso šalies ūkio augimą.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pareiškė, kad palaiko Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) nuomonę, kad direktyvą dėl minimalios algos būtina priimti, ir įspėjo Lietuvos darbdavius, kad atmetus šią direktyvą turtingesnės šalys ras kitų būdų kaip sustabdyti socialinį dempingą ir imsis dar griežtesnių priemonių, primindama jiems Mobilumo paketą, kuris atsirado, kai išaiškėjo, kad naujosios ES šalys neketina mokėti teisingų atlyginimų darbuotojams, kurie dirba už savo šalies ribų.
Po diskusijų Seimo Europos reikalų komitete pradėjus balsavimą dėl direktyvos priėmimo balsuoti panoro ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, tačiau jam buvo mandagiai atsakyta, kad dėl Seimo nutarimų gali balsuoti tik Seimo nariai.
A.Ažubaliui ir M.Majauskui balsavus prieš ir Andriui Bagdonui susilaikius Europos reikalų komitetas pritarė Europos komisijos siūlomai direktyvai dėl minimalios algos.
Mindaugo Puidoko ir kitų opozicinių partijų atstovų siūlymas įtraukti į direktyvos tekstą nuostatą, kad minimali alga sudarytų pusę šalies VDU, balsavimo metu pritarimo nesulaukė.
Priėmus direktyvą ES mastu, ji privalės per dvejus metus įsigalioti visose ES šalyse.