2020 m. vasario 20 d. Seime vyko pirmas Seimo Ekonomikos komiteto sudarytos Transporto ir turizmo klausimams spręsti darbo grupės posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius ir Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis ir Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas, kiti Seimo nariai, Susisiekimo viceministras ministras Vladislavas Kondratovičius, Lietuvos vežėjų ir kitų darbdavių organizacijų atstovai. Posėdžiui pirmininkavo Seimo Ekonomikos komiteto narys Antanas Baura.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pastebėjo, kad į darbo grupę yra įtrauktos ne visos suinteresuotos organizacijos ir paprašė įtraukti į jos veikką Lietuvos turizmo rūmų prezidentą.
Ričardas Garuolis pareiškė nusistebėjimą dėl šios darbo grupės sudarymo tvarkos, nes Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, kuri yra nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu veikianti profesinė sąjunga, kurios pirmininkė šiuo metu pirmininkauja Lietuvos trišalei tarybai, atstovai nėra įtraukti šią darbo grupę ir į šį posėdį yra pakviesti tik svečių teisėmis.
Tuo tarpu šią Seime sudarytą darbo grupę spręsti nacionalinio lygio klausimus yra įtraukti net du vienos profesinės sąjungos, kuri neveikia nacionaliniu lygiu, nėra Lietuvos trišalės tarybos nariai, nepriklauso jokioms tarptautinėms organizacijoms, nariai. Dar daugiau, viena šios profesinės sąjungos atstovė Vitalija Dimskienė, pristatyta kaip Lietuvos profesinių sąjungų aljanso tarybos narė, yra darbdavė ir transporto įmonės „TK trans“ vadovė! https://rekvizitai.vz.lt/en/company/tk_trans/
Tai prieštarauja pačiam socialinio dialogo principui, kai profesinės sąjungos atstovauja darbuotojus, o ne darbdavius ar jų atstovus, kuriuos vienija verslo organizacijos.
Nors Lietuvos profesinei sąjungai priklausanti Baltijos transporto profesinė sąjunga „Solidarumas“ yra didžiausia Lietuvoje profesinė sąjunga, vienijanti vilkikų vairuotojus, ir pasirašė pirmąją Lietuvos istorijoje krovininio autoransporto šakos kolektyvinę sutartį su didžiausia darbdavius vienijančia organizacija „Linava“ , ji nebuvo įtraukta į darbo grupės sudėtį.
Gidų ir kelionės vadovų profesinė sąjunga „Solidarumas“ yra vienintelė gidus vienijanti profesinė sąjunga Lietuvoje, tačiau ir ji nebuvo įtraukta į darbo grupės sudėtį. Todėl Ričardas Garuolis siūlė šioms profesinėms sąjungoms suteikti ne svečių, turinčių teisę pasisakyti, o darbo grupės narių teises.
Garbo grupės nariams teikiant savo siūlymus Ričardas Garuolis pasiūlė Lietuvoje uždrausti darbuotojų nuomos ir įdarbinimo įmones, kuriose vyksta didžiausias darbuotojų apgaudinėjimas. Šios įmonės nuomoja vairuotojus ir statybininkus kitoms, dažnai užsienio įmonėms, kurios moka atlyginimą ne tiesiogiai darbuotojams, o toms nuomos ar įdarbinimo įmonėms, kurios paprastai sumoka darbuotojams ne minimalų tos šalies, kurioje dirba, o tos šalies iš kurios atvyko atlyginimą.
Šiuo metu dėl laukiamo Mobilumo paketo dalis įmonių pradeda registruoti savo veiklą kitose šalyse ir atranda, kad ten draudimo ir lizingavimo sąlygos yra daug palankesnės nei Lietuvoje, taip skatinant perkelti jų veiklą iš Lietuvos ir mokėti mokesčius į kitų valstybių biudžetą.
Ričardas Garuolis atskleidė skandalingus faktus, kad paskutiniais 2018 m. duomenimis, Pasaulio ekonomikos forumas nustatė, kad Lietuva yra makroekonominiu požiūriu stabiliausia valstybė pasaulyje!
Lietuvos įmonės ir gyventojai yra dvigubai mažiau įsiskolinę nei įmonės ir gyventojai turtingoje Vokietijoje.
Tačiau nepaisant to, kad Lietuvos skolinimosi reitingas yra aukščiausio – A lygio, skandinaviški bankai verslui skolina brangesnėmis palūkanomis, nei Italijoje, kurios skolinimosi reitingai yra „šiukšliniai“ t. y. žemiausio BBB lygio, o Italijos valstybės skola viršija trilijoną eurų!
Palūkanos dydis priklauso nuo skolinimosi rizikos dydžio. Kuo didesnė rizika, kad paskola gali būti negrąžinta, tuo palūkanos didesnės. Ekonominės krizės metu palūkanos visada išauga, o ekonomikai augant – mažėja.
Tačiau Lietuvoje nepaisant prognozių, jog Lietuvos ūkis šiais metais augs ir Lietuva bus tarp keturių ES šalių, kuriose prognozuojamas augimas, Lietuvoje palūkanos yra didesnės nei krizę patiriančiose šalyse, kuriose palūkanos yra artimos nuliui arba net neigiamos!
Bankams priklausančių Lietuvos draudimo įmonių draudimo sąlygos yra blogesnės nei jas siūlo šių įmonių filialai kitose šalyse.
„Kodėl toje pat įmonėje Estijoje drausti vilkiką yra pigiau nei Lietuvoje?“ – klausė Ričardas Garuolis. Jis apkaltino Konkurencijos tarnybą netinkamu darbu, nes ji leido Lietuvoje veikiantiems konkurentams nupirkti gerai veikusią Italijos lizingo įmonę „Unicredit“, taip dar labiau sumažinant konkurenciją šioje srityje. Jei tai padaryta pagal įstatymus, būtina tokius įstatymus keisti.
Ričardas Garuolis siūlė į kitą darbo grupės posėdį pakviesti privačius bankus prižiūrinčio Lietuvos banko ir Lietuvos konkurencijos tarnybos vadovus ir paklausti ką jie daro, kad būtų tramdomi monopolinę padėtį užėmusių skandinaviškų bankų piktnaudžiavimai, ir svarstyti kokias įstatymo pataisas Seimas turėtų priimti, kad būtų tai sustabdyta.
Tam pasipriešino skandinaviškus bankus atstovaujanti Asdociacijos „Investor’s forum“ vadovė Rūta Skyrienė, kuri siūlė neapsikrauti papildomu darbu, nes tai jau darė Seimo biudžeto ir finansų komtetas.
Šio komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas pritarė profesinės sąjungos atstovo mintims, sakydamas, kad Lietuvoje veikiantys slandinaviški bankai yra labai pelningi, bet nepaisant to neskolina verslui, ypač smulkiąjam, ir tokiu būdu jau stabdo Lietuvos ūkio augimą. Jis prasitarė, kad ieškoma naujų verslo finansavimo būdų, apeinant skandinaviškus bankus.
Vežėjų atstovai taip pat pritarė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ siūlymams, ragindami Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariams suteikti darbo grupės narių teises. Jie siūlė valstybiniu lygiu ginti Lietuvos vežėjus nuo protekcionizmo apraiškų Vakarų ir Rytų Europoje.
Susisiekimo viceministras Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius paneigė vežėjų skundus, kad Lietuvos transporto įmonės taip masiškai persiregistruoja į užsienio šalis. Jis atskleidė, kad šiemet Lietuvoje jau įregistruotos penkios naujos autotransporto įmonės ir sukurta 200 naujų darbo vietų vilkikų vairuotojams.
Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis pasiūlė priimti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pataisas turizmo įstatymui, leidžiančias geriau stabdyti nelegalių gidų veiklą, kurie skleisdami klaidingą ir Lietuvą menkinančią informaiją daro žalą Lietuvos prestižui, stabdo investicijas į Lietuvos ūkį, atima darbą iš mokesčius mokančių gidų bei kenkia geriems santykiams su Lietuvos kaimynais.
Panaikinus Valstybinį turizmo departamentą jo funkcijas pasidalino Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerija, kurios nesutaria kuri iš jų turi vykdyti gidų kontrolę.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, priklausanti Teisingumo ministerijai, išduoda leidimus gidams, bet atsisako kontroliuoti jų veiklą, teigdama, kad nors ji išduoda gidams leidimus, bet įstatyme nėra konkrečiai parašyta, jog ji turi kontroliuoti ar gidai dirba su jos išduotais leidimais ar ne.
Bausti nelegaliai gidų paslaugas teikiančius asmenis gali tik viešoji policija, kuri to daryti nenori, nes po visų optimizavimų labai sumažėjo policininkų, o likę yra perkrauti darbu. Todėl siūloma suteikti tą teisę savivaldybių policijai.
Posėdžio pabaigoje profesinių sąjungų atstovus nemaloniai nuteikė Seimo ekonomikos komiteto nario Virgilijaus Poderio pasiūlymas pažeisti europinio socialinio dialogo principus ir pašalinti profesinių sąjungų atstovus iš darbo grupės narių, nes, anot jo, profesinės sąjungos gali svarstyti tik socialinius klausimus, kurie nėra numatyti šios darbo grupės planuose.
Tačiau kiti Seimo nariai ir darbdavių organizacijų atstovai šiam pasiūlymui nepritarė.
Keista, kad Virgilijus Poderys nežino, kad Europos Sąjungoje socialinis dialogas yra kertinis principas, o profesinių sąjungų atstovai dalyvauja svarstant visus, o ne tik socialinius klausimus, nes visi klausimai yra vienaip ar kitaip susiję su darbuotojais, kuriuos atstovauja profesinės sąjungos. Darbuotojai sudaro gyventojų daugumą ir nelaikyti jų lygiaverčiais partneriais yra nesuprantamas, nes net darbdavių organizacijas dažniausiai atstovauja jų samdomi darbuotojai.
Posėdžio pabaigoje, apsikeitus nuomonėmis nutarta, kad kiekvienas posėdžio dalyvis surašys savo pasiūlymus ir atsiųs savaitės bėgyje. Sutarta taupant darbo grupės narių laiką surengti kovo 4 d. arba 5 d. posėdį turizmo klausimams aptarti, o kitą savaitę aptarti transporto klausimus.