2023 m. gegužės 24 d. įvyko Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojas Ričardas Garuolis ir generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė.
Komitete buvo svarstomas Lietuvos profesinėms sąjungoms svarbios įstatymų pataisos.
Seimo komiteto nariai pritarė Trišalėje taryboje jau apsvarstytam ir pritartam pasiūlymui, kad ypatingos padėties sąlygomis leidimą streikuoti turi teisę suteikti Vyriausybė. Dabar už šias įstatymo pataisas turės balsuoti Seimas.
Iki šiol ypatingos padėties sąlygomis streikai buvo visiškai uždrausti. Tuo pernai metais piktnaudžiavo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vadovybė, kuri blogino darbuotojams darbo ir apmokėjimo sąlygas, žinodama, kad profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų teises, negalės pasinaudoti savo teise streikuoti.
Po to buvo svarstytas Europos komisijos (EK) pasiūlymas dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Socialinio dialogo stiprinimas Europos Sąjungoje, išnaudojant visą jo potencialą teisingai pertvarkai valdyti“.
Europos komisijos atstovė Laimutė Pilukaitė pateikė EK nuomonę dėl socialinio dialogo stiprinimo, pažymėdama, kad Europos komisija skatina stiprinti socialinį dialogą visoje Europos Sąjungoje, nes tai gerina šalių konkurencingumą ir socialinį bei ekonominį atsparumą.
Profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai pasidalino savo mintimis ir pasiūlymais, kurie padėtų sustiprinti socialinį dialogą Lietuvoje.
K. Krupavičienė paragino liberalizuoti streikų skelbimo tvarką.
Ji kvietė išplėsti visa apimtimi, o ne dalinai Nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymą ir viešosioms įstaigoms. Jos nuomone, negalima diskriminuoti viešojo sektoriaus darbuotojų, dirbančių tą patį darbą, ir sudaryti jiems blogesnes darbo sąlygas dėl jų įstaigų juridinio statuso.
Ji siūlė Vyriausybę skirti daugiau lėšų socialinių partnerių sugebėjimams lavinti ir profesinių sąjungų vadovų mokymams, nes tai pagerintų socialinį dialogo veiksmingumą.
K. Krupavičienė pažymėjo, kad šiuo metu Vyriausybės planuojamos socialiam dialogo skatinti lėšos yra per mažos ir neturės didesnio poveikio.
Ji atkreipė dėmesį, kad valstybė turėtų paremti profesinių sąjungų veiklą, ginant Lietuvoje dirbančių užsienio darbuotojų teises, kurie nežinodami Lietuvos įstatymų ir valstybinės kalbos dažnai tampa nesąžiningų darbdavių aukomis ir taip sukuria socialinį dempingą.
Tačiau profesinės sąjungos, į kurias kreipiasi užsienio darbuotojai, neturi pakankamai lėšų ir darbuotojų jiems konsultuoti ir ginti, nes užsieniečiai dar retai tampa profesinių sąjungų nariais, nes atvyksta iš šalių, kuriose socialinis dialogas yra neįprastas ir daug silpnesnis nei Lietuvoje.
Įsigaliojus Europos Sąjungos direktyvai Dėl minimalios algos Lietuva privalės parengti priemonių planą, kad būtų pasiektas direktyvoje numatytas tikslas, kad kolektyvinių sutarčių aprėptis apimtų 80 proc. šalies darbuotojų.
K. Krupavičienė paragino jau dabar pradėti rengti šį planą kartu su profesinėmis sąjungomis.
Visą posėdį žiūrėti čia.