2022 lapkričio 4 d. LPS “Solidarumas” atstovai susitiko su su LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku Mindaugu Linge.
Susitikimą pradėjusi LPS “Solidarumas” pirmininkė K.Krupavičienė priminė tai, jog profsąjungą domina ir norėtume žinoti apie Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas, prašydama paaiškinti kas trukdo ratifikuoti neratifikuotus tarptautinius darbo standartus. Lietuva nėra ratifikavusi, taip vadinamų, fundamentalių konvencijų Nr. 155 dėl profesinės saugos ir sveikatos bei darbo aplinkos, Nr. 187 dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo skatinimo koncepcijos. Profesinių sąjungų nuomone, labai svarbi yra konvencija Nr. 158 dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva. Šios ir kitos konvencijos yra instrumentai, kurie padeda profsąjungoms jų darbe. Svarbios yra TDO konvencija Nr. 102 dėl minimalių socialinių standartų, kurią TDO konferencija priėmė dar 1957 metais ir konvencija Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo, kuri priimta 2019 metais. Konvenciją Lietuva perkelia dalimis į Darbo kodeksą, tačiau neratifikavus viso dokumento, lieka spragų.
TDO konvencijas ir rekomendacijas rengia vyriausybių, darbdavių ir darbuotojų atstovai, priimamos kasmetinėje TDO konferencijoje. Priėmus TDO darbo standartą, valstybės narės , pagal TDO konstitucijos 19 str. privalo pateikti jį savo kompetentingai institucijai (paprastai Parlamentui) per dvylika mėnesių svarstyti, konvencijų atveju, tai reiškia svarstymą dėl ratifikavimo, – sakė teisininkas T.Grikevičius.
Atsakydamas į profesinių sąjungos klausimus, M.Lingė sakė, jog tam, kad LR Seimas ratifikuotų ar neratifikuotų konvencijas, turi sulaukti pasiūlymo iš Vyriausybės. Jo žiniomis, bent jau ES direktyvų įgyvendinime problemų nėra, taip rodo ir ekspertinis vertinimas, direktyvos gana sėkmingai perkeliamos į Lietuvos teisės aktus. TDO konvencijų ir rekomendacijų ratifikavimo klausimas nebuvo svarstytas Seime. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas pažadėjo imtis iniciatyvos ir kitais metais organizuoti diskusiją Seime dėl TDO konvencijų ir rekomendacijų ratifikavimo/neratifikavimo Lietuvoje. Taip pat inicijuoti ir Darbo kodekso 30 str. 2d. ir 58 str. 3 d. 4 p. pakeitimų poveikio vertinimą.
Susitikime aptartas streikų legatyvumo klausimas bei Darbo kodekso pokyčiai. Kaip sakė, K.Krupavičienė, Lietuvoje darbuotojai tokio instrumento , kaip streikas, praktiškai neturi galimybių naudoti. Nors Darbo kodeksas liberalizuotas, bet teisė streikuoti iki šiol varžoma. Procedūros sudėtingos, jas dar labiau apsunkina perteklinis reglamentavimas. Šiuo metu svarstoma Darbo kodekso 248 str. pataisa, kuria numatoma panaikinti draudimą streikuoti esant nepaprastajai padėčiai. Tačiau apribojimai išlieka. Išklausęs profesinių sąjungų nuomonę, M.Lingė sakė, jog lauks LPS „Solidarumas“ pozicijos raštu. Jis pabrėžė, jog labai svarbu ieškoti sutarimo LR trišalėje taryboje. Kai Trišalėje taryboje sutaria darbdaviai, darbuotojai ir valdžios atstovai, tuomet ir politikams yra paprasčiau priimant sprendimus.
LPS „Solidarumas“ informacija
Primename, jog nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, kuriais dalinai įgyvendinama TDO konvencija Nr. 190.
Pakeitimai, susiję su mobingo, smurto ir priekabiavimo draudimu.
DK 30 str. 2d. pakeitimai:
1. Įtvirtinamas mobingo, smurto ir priekabiavimo, įskaitant smurto ir priekabiavimo dėl lyties apibrėžimas. Tokiu smurtu laikomas bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala (DK 30 str. 2 d.).
2. Aiškiai įtvirtinama kokiose vietose yra draudžiami mobingo, smurto ir priekabiavimo veiksmai. Darbo kodekse nustatoma, jog smurtas ir priekabiavimas draudžiamas: 1) darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį; 2) pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis; 3) su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu; 4) su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu; 5) darbdavio suteiktame būste; 6) pakeliui į darbą ar iš darbo.
3. Nustatoma pareiga darbdaviui, atsižvelgiant į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imtis jų šalinimo ir (ar) kontrolės priemonių.
4. Įtvirtinama pareiga darbdaviui darbovietės vidaus dokumentuose nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindinti su ja darbuotojus.
5. Darbdaviui nustatoma pareiga organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises bei pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.
6. Darbdaviui, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, nustatoma prievolė, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūras, patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką bei įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti. Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje turi būti nustatyta: smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdai, galimos smurto ir priekabiavimo formos, supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka, apie smurtą ir priekabiavimą pranešusių asmenų ir nukentėjusių asmenų apsaugos priemonės ir jiems teikiama pagalba, darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės ir kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencija.
DK 58 str. 3d. 4 p. pakeitimai:
- Nustatoma, jog smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje yra pakankama priežastis nutraukti darbo sutartį su darbuotoju.