Šių metų kovo 5-6 dienomis Trakų viešbutyje „Trasalis“ įvyko Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bendradarbiaujant kartu su Jaunimo reikalų departamentu prie Soc. apsaugos ir darbo miniterijos, organizuota konferencija „Regioninės jaunimo politikos stiprinimas Lietuvoje“. Konferencijos tikslas – 2014 m. prioritetinių darbų regioninės jaunimo politikos srityje pristatymas bei 2013m. pasiektų rezultatų įvertinimas. Konferencijoje dalyvavo Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Molėtų, Šiaulių, Zarasų rajonų savivaldybių merai, vicemerai, jaunimo koordinatoriai bei kiti jaunimo reikalų atstovai. Pirmąją konferencijos dieną buvo pristatyti keliami prioritetai 2014 m. jaunimo veiklai bei finansinės galimybės jaunimo į(si)traukimui regionuose.
Projektus pristatė Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus atstovai, taip pat Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros, Švietimo mainų ir paramos fondo projektų koordinatoriai bei Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos reikalų komiteto atstovai. Buvo kalbama apie jaunimo socialinių garantijų įgyvendinimą savivaldybėse, ES Erasmus+ veiklaus jaunimo bei mokyklinio ugdymo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų įvietimo programas, taip pat atliktas pranešimas apie jaunimo ugdymą ir užimtumą verslo akimis, trumpai pašnekėta ir apie profesinio mokymo bei neformaliojo ugdymo plėtrą. Dabar bus trumpai aptarti Lietuvos „Solidarumo“ profsąjungai aktualiausi pristatymai.
Jaunimo garantijų įgyvendinimas savivaldybėse. Karolis Romaška
Karolis Romaška, Soc. Apsaugos ir darbo minsiterijos Darbo rinkos skyriaus atstovas, konferencijoje pristatė Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo projektus 2013-2014 metais. 2013 m. vasario 7-8 d. Europos Vadovų Taryba nutarė sukurti Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuriai per septynerius metus (2014–2020 m.) būtų skirta 6 mlrd. EUR ir kuria galėtų pasinaudoti visi regionai, kuriuose jaunimo nedarbo lygis 2012 m. viršijo 25 proc. Lietuva patenka į šį sąrašą (jaunimo nedarbo lygis sudaro daugiau negu 26 proc.), todėl gali naudotis minėta iniciatyva. 2013 m. kovo 5 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurios tikslas – užtikrinti, kad visiems nedirbantiems, nesimokantiems ir stažuotėje nedalyvaujantiems 15–24 m. jaunuoliams per keturis mėnesius nuo darbo netekimo ar išėjus iš formaliojo švietimo sistemos būtų pateiktas kokybiškas darbo, tolesnio mokymosi, praktikos ar stažuotės pasiūlymas.
Lietuvos kontekste šias iniciatyvas išpildo šie dokumentai:
• Užimtumo didinimo 2014-2020 metų programa ir Veiksmų planas 2014-2016 metams;
• 2013 m. gruodžio 16 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo plano patvirtinimo;
• 2014 m. sausio 14 d. bendradarbiavimo memorandumas Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo.
Jaunimo garantijų iniciatyvos esmė Lietuvoje – jaunuoliams iki 29m. (Lietuvoje amžiaus riba išplėsta). per 4 mėnesius turi būti suteikta:
• Pasiūlymas dirbti;
• Pasiūlymas mokytis, įskaitant pameistrystę;
• Pasiūlymas atlikti praktiką arba stažuotę.
Nacionalinio jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo plano uždaviniai:
• skatinti ankstyvą intervenciją ir aktyvumą;
• skatinti integraciją į darbo rinką;
• plėtoti valstybės, vietos savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei verslo subjektų bendradarbiavimą siekiant integruoti jaunimą į darbo rinką ir /arba švietimo sistemą;
• gerinti profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų prieinamumą ir kokybę;
• užtikrinti kokybiškų įgūdžių įgijimą švietimo ir mokymo sistemoje;
• plėtoti kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą;
• skatinti savarankišką užimtumą ir ugdyti verslumą.
Karolis Romaška taip pat paminėjo skirtingų ministerijų vaidmenį įgyvendinant jaunimo garantijų iniciatyvą:
• Socialinės apsaugos ir darbo ministerija -> koordinuoja Jaunimo garantijų plano įgyvendinimą ir partnerių veiklą, atlieka stebėseną;
• Švietimo ir mokslo ministerija -> užtikrina profesinio orientavimo, mokymo paslaugų kokybę ir pasiūlos įvairovę, naujų mokymo formų plėtrą;
• Ūkio ministerija -> teikia paramą verslo pradžiai, subsidijas jaunimo verslams probleminėse teritorijose;
• Žemės ūkio ministerija -> teikia paramą kaimo jaunimui.
Pristatytos šiuo metu jaunimo garantijas įgyvendinančios institucijos:
1. Lietuvos darbo birža (teikia garantijas biržoje registruotam jaunimui):
• Teikia socialinės ir psichologinės reabilitacijos paslaugas ugdant motyvaciją mokytis ir dirbti
• Nukreipia mokytis pagal bendrojo ugdymo, pirminio bei tęstinio profesinio mokymo programas;
• Teikia paramą pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją įsidarbinantiems asmenims ;
• Tobulina profesijos įgūdžius darbo vietoje pagal darbo įgūdžių įgijimo rėmimo programą;
• Ugdo profesijos įgūdžių darbo vietoje pagal dvišales praktikos sutartis;
• Teikia subsidiją darbo vietai steigti ar verslo liudijimui įsigyti;
• Informuoja apie stažuočių ir praktikos galimybes per EURES tarptautinį portalą.
2. Jaunimo reikalų departamentas (teikia garantijas nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui):
• Vykdo nedirbančio ir nesimokančio jaunimo stebėseną ir identifikavimą;
• Įgyvendina Nacionalinę jaunimo savanoriškos veiklos programą;
• Plėtoja atvirų jaunimo centrų ir atvirų jaunimui erdvių tinklą ir jame teikiamas paslaugas, užtikrinant sklandų jaunų žmonių perėjimą po nedarbo laikotarpio, neveiklumo ar studijų į darbo rinką;
• Organizuoja neformaliu būdu įgytų kompetencijų, reikalingų darbo rinkoje, pripažinimą.
Pristatyti skirtingų jaunuolių tikslinių grupių garantijų teikimo etapai:
• Garantijų nedirbantiems ir nesimokantiems, nekvalifikuotiems jaunuoliams teikimo etapai.
1) Socialinės psichologinės reabilitacijos paslaugos;
2) Informavimo, konsultavimo , profesinio orientavimo paslaugos;
3) Dalyvavimas savanoriškos veiklos programoje;
4) Nukreipimas mokytis pagal bendrojo lavinimo programas;
5) Nukreipimas mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programas;
6) Nukreipimas mokytis pagal tęstinio profesinio mokymo programas;
7) Nukreipimas mokytis taikant pameistrystės profesinio mokymo formą;
8) Nukreipimas ugdyti profesijos įgūdžius, teikiant įdarbinimo subsidiją;
9) Nukreipimas įsidarbinti pas darbdavį, teikiant įdarbinimo subsidiją.
• Garantijų darbo biržoje registruotiems, darbo patirties nuturintiems absolventams teikimo etapai.
1) Nukreipimas įsidarbinti pas darbdavį, teikiant įdarbinimo subsidiją;
2) Įgūdžių ugdymas darbo vietoje pagal dvišales praktikos sutartis;
3) Įdarbinimas subsidijuojant profesijos įgūdžiams ugdyti;
4) Nukreipimas įsidarbinti pas darbdavį;
5) Parama pirmajam darbui, teikiant įdarbinimo subsidijas darbdaviams.
• Garantijų norintiems pradėti verslą jaunuoliams teikimo etapai.
1) Teikiamos verslo pradmenų mokymo paslaugos;
2) Teikiamos konsultacijos verslo pradžios ir verslo plano rengimo klausimais;
3) Teikiamos mikropaskolos verslo pradžiai;
4) Teikiamos konsultacijos apskaitos, mokesčių, rinkodaros klausimais pradėjusiems verslą;
5) Teikiamos subsidijos įdarbinimui į sukurtas darbo vietas pradėjusiems verslą.
Konferencijoje taip pat buvo pateikta Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo Vilniaus apskrityje finansinė statistika:
• Profesiniame mokyme dalyvaus 123 asmenys, bus skiriama 947,1 tūkst. Lt;
• Įdarbinime subsidijuojant dalyvaus 338 asmenų, bus skiriama 2474 tūkst. Lt;
• Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje dalyvaus 43 asmenys, bus skiriama 499 tūkst. Lt;
• Darbo rotacijos priemonėje dalyvaus 4 asmenys, bus skiriama 21,4 tūkst. Lt;
• Viešuose darbuose dalyvaus 269 asmenys, bus skiriama 923,2 tūkst. Lt;
• Paramos darbo vietoms steigti priemonėse dalyvaus 477 asmenys, bus skiriama 846,8 tūkst. Lt;
• Teritorinio judumo priemonėje dalyvaus 32 asmenys, bus skiriama 39,5 tūkst. Lt.
2014 m. sausio 14 d. buvo pasirašytas Bendradarbiavimo memorandumas dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo. Jame dalyvavo:
• Valstybės ir savivaldybių institucijos:
1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
2) Švietimo ir mokslo ministerija;
3) Ūkio ministerija;
4) Žemės ūkio ministerija;
5) Savivaldybės .
• Socialiniai partneriai:
1) Darbdavių organizacijos;
2) Profesinės sąjungos.
• Jaunimo organizacijos
1) Lietuvos jaunimo organizacijų taryba;
2) Lietuvos studentų sąjunga.
Partnerių vaidmuo įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą:
• dalyvauti rengiant darbo rinkos poreikių prognozes;
• padėti rengti veiksmingas mokymosi darbo vietoje schemas;
• stiprinti įmonių bei švietimo įstaigų bendradarbiavimą;
• plėtoti profesinio orientavimo sistemą;
• pasiūlyti daugiau vietų praktiką atliekantiems mokiniams ir studentams bei sukurti daugiau praktinio mokymo ir stažuočių galimybių;
• remti jaunimo garantijų įgyvendinimo priemonėse pageidaujančias dalyvauti įmones ir organizacijas;
• formuoti pozityvų jaunimo požiūrį į verslą, informuoti apie verslininkų pasiekimus, jų naudą visuomenei ir galimybes kurti naują verslą;
• remti jaunimo įsikūrimo kaime iniciatyvas.
Jaunimo ugdymas ir užimtumas verslo akimis. Ilja Malkin
Konfederacijos jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Ilja Malkin trumpai papasakojo apie kelis praeityje vykdytus jaunimo įdarbinimo bei pagalbos atliekant praktiką projektus bei pristatė vis dar veikiančius arba netolimoje ateityje planuojamus pradėti vykdyti projektus. „Projektų rengimo akademija“, „Gera praktika“ (interneto portalas veikia iki šiol), „Septynių jūrų kapitonai“ – trys pastarųjų metų šios organizacijos kuruojami projektai bei nauji – „Septynių jūrų kapitonai 2“ ir šiuo metu Žinių Radijo eteryje skambanti jaunimo laida „Radioaktyvūs“, kurioj jaunieji vedėjai šneka įvairiais su jaunimo verslumu ir įsidarbinimu susijusiais klausimais – buvo pristatyti konferencijoje. Komiteto pirmininkas taip pat išreiškė susirūpinimą, jog į konferenciją nebuvo pakviesti verslo atstovai/potencialūs darbdaviai, kurie galėtų kartu su savivaldybių atstovais padėti jaunimui atliekant praktiką ir susirandant darbą.
ES Erasmus+: Veiklus Jaunimas. Loreta Eimontaitė
Erasmus+ yra ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa. Nuo 2014 iki 2020 m. bus tęsiama su padidintu biudžetu ir naujais pokyčiais. Pirmiausia – atsiranda stipresnis ryšys tarp programos ir politikos tikslų. Taip pat sukuriama ES pridėtinė vertė, atsiranda nauji iššūkiai, tokie kaip aukštesnių įgūdžių reikalaujančių darbų didėjimas arba aukštas jaunimo nedarbo lygis. Didesnis dėmesys bus skiriamas programos rezultatams ir priežiūrai. „Erasmus+“ yra bendras programos pavadinimas, tačiau terminai „Veiklus jaunimas“, „Sportas“ galės būti naudojami komunikacijoje, kai apimama tik viena sritis. Šiuo metu yra 2 „Erasmus+“ administruojančiso įtaigos Lietuvoje:
1) Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra administruoja programos „Erasmus+“ jaunimo sritį. www.jtba.lt
2) Švietimo mainų paramos fondas administruoja „Erasmus+“ formaliojo švietimo sritį. www.smpf.lt
Taip pat, „Jean Monnet“ ir sporto veiklų projektus centralizuotai administruoja Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji agentūra (angl. Executive agency), įsikūrusi Briuselyje, Belgijoje (http://eacea.ec.europa.eu/index_en.php).
Loretos Eimontaitės parengtame pranešime pristatyti pagrindiniai „Erasmus+: Veiklus jaunimas“ programos tikslai:
• Tobulinti jaunų žmonių kompetencijas neformaliojo ugdymo metodais;
• Skatinti jaunų žmonių dalyvavimą demokratiniame gyvenime;
• Pagerinti darbo su jaunimu kokybę Europoje ir už jos ribų;
• Įtraukti jaunus žmones, turinčius mažiau galimybių;
• Prisidėti prie jaunimo politikos reformų vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis (žiniomis ir faktais grįsta jaunimo politika; neformaliojo ugdymo pripažinimas; gerosios praktikos sklaida).
„Erasmus+ Veiklus jaunimas“ programoje yra numatyti trys pagrindiniai veiksmai:
1) Individualus mobilumas mokymosi tikslais
• Jaunimo mainai;
• Jaunimo savanorių tarnyba;
• Jaunimo darbuotojų mobilumas.
2) Bendradarbiavimas siekiant inovacijų ir dalinantis gerąja praktika
• Švietimo, mokymo ir/ar jaunimo organizacijų ir kitų veikėjų strateginės partnerystės.
3) Jaunimo politika
• Struktūrinis dialogas;
• Jaunimo savaitės renginiai;
• IT įrankiai (pvz., „Youthpass“).
Taip pat buvo paminėtos pagrindinės Erasmus+ paraiškų įvairiems projektams (daugiau info apie pačius projektus pateikta pristatymo skaidrėse)teikimo datos:
• 2014 m. kovo 17 d. (teikiamos tik mobilumo projektų paraiškos) – projektams prasidedantiems nuo birželio 17 d. iki gruodžio 31 d.
• 2014 m. balandžio 30 d. – projektams prasidedantiems nuo rugpjūčio 1 d.(strateginėms partnerystėms – nuo rugsėjo 1d.) iki vasario 28 d.
• 2014 m . spalio 1 d.- projektams prasidedantiems nuo 2015 m. sausio 1 d.(strateginėms partnerystėms – nuo vasario 1d.) iki rugsėjo 30 d.
ES Erasmus+: mokyklinis ugdymas, profesinis mokymas, suaugusiųjų švietimas. Žana Orlova
Žana Orlova, Švietimo mainų ir paramos fondo projektų koordinatorė, konferencijoje pristatė Erasmus+ mokyklinio ugdymo, profesinio mokymo bei suaugusiųjų švietimo galimybes 2014 metams. Erasmus+ biudžetas Lietuvoje 2014 m. sieks 19,6 mln. Eurų, iš kurių 43% bus skiriama aukštajam mokslui, 26% – profesiniam ugdymui, 12% – profesiniam ugdymui ir 15% – jaunimo programai. Pristatyti Erasmus+ programos prioritetai (visų sektorių švietimo bei jaunimo projektams):
• Bendrųjų gebėjimų ugdymas ir vertinimas (remiantis mokymosi rezultatais); verslumo ugdymas;
• Profesinis tobulėjimas naudojant IKT grįstus mokymo metodus; atvirų švietimo išteklių naudojimas;
• Formaliu, neformaliu ir savaiminiu būdu įgytų įgūdžių ir kompetencijų pripažinimas;
• Švietimo finansavimo metodų tobulinimas.
Prioritetai mokyklinio ugdymo sektoriuje:
• Bendrųjų gebėjimų ugdymas ir vertinimas (remiantis mokymosi rezultatais); verslumo ugdymas;
• Profesinis tobulėjimas naudojant IKT grįstus mokymo metodus; atvirų švietimo išteklių naudojimas;
• Formaliu, neformaliu ir savaiminiu būdu įgytų įgūdžių ir kompetencijų pripažinimas;
• Švietimo finansavimo metodų tobulinimas.
Galimos temos mokyklinio ugdymo projektams:
• Mokytojų rengimas ir dirbančių mokytojų kompetencijų tobulinimas;
• Mokyklinio ugdymo prieinamumas ir lygios galimybės;
• Gabių vaikų atpažinimas ir mokyklų prieinamumo didinimas;
• IKT panaudojimas mokykliniame ugdyme;
• Vietos valdžios švietimo srityje įsitraukimas į tarptautines veiklas;
• Institucijų, dirbančių su specialiųjų poreikių moksleiviais, įtraukimas;
• Formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų bendradarbiavimas.
Prioritetai profesinio mokymo sektoriuje:
• Profesinio mokymo įstaigų ir verslo partnerystės kūrimas;
• Povidurinio mokymo programų profesinio mokymo įstaigose kūrimas (Europos kvalifikacijų sąrangos rekomendacijos, 5 lygis);
• Dėmesys besivystantiems sektoriams, kuriems trūksta kvalifikuotų specialistų;
• Profesinio mokymo politinių bei vietos, regiono ir nacionalinių ekonomikos vystymo strategijų derinimas.
Galimos temos profesinio mokymo projektams:
• Praktikos vietų kūrimo įmonėse;
• Pameistrystės mokymo formos diegimas;
• Kvalifikacijų atitikimas darbo rinkos reikmėms;
• Praktinio mokymo kokybės (ypač panaudojant sektorinius praktinio mokymo centrus) gerinimas;
• Profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų prieinamumas ir kokybė;
• Pasitraukimo iš profesinio mokymo programų mažinimas;
• Profesinio mokymo galimybių socialinę atskirtį patiriantiems asmenims plėtra;
• Pagrindinių kompetencijų (key competencies) (ypač kūrybingumo, novatoriškumo ir verslumo) ugdymas per profesinį mokymą.
Prioritetai suaugusiųjų švietimo sektoriuje:
• Modernizuoti ir tobulinti suaugusiųjų švietimą;
• Tobulinti suaugusiųjų profesinio orientavimo sistemą;
• Gerinti neformalaus ir savaiminio švietimo pripažinimą;
• Užtikrinti suaugusiųjų švietimo kokybę.
Galimos temos suaugusiųjų švietimo projektams:
• Modernizuoti ir tobulinti suaugusiųjų švietimą;
• Tobulinti suaugusiųjų profesinio orientavimo sistemą;
• Gerinti neformalaus ir savaiminio švietimo pripažinimą;
• Užtikrinti suaugusiųjų švietimo kokybę.
Pristatymo metu taip pat buvo iškirti 3 pagrindiniai programos adminsitravimo veiksmai:
• KA1 – Asmenų mokymosi mobilumas: administruoja NA (ŠMPF ir JTBA);
• KA2 – Bendradarbiavimo projektai: administruoja NA (ŠMPF ir JTBA),administruoja EK Vykdomoji agentūra;
• KA3 – Parama politinei reformai: administruoja EK Vykdomoji Agentūra, administruoja NA (JTBA).
Kalbant apie KA1 asmenų mokymosi mobilumą, mokinių mobilumui bus organizuojama apie 650 000 profesinių praktikų ar stažuočių užsienyje bei darbuotojų mobilumui – 800 000 švietimo ir jaunimo darbuotojų užsienyje išmoks naujų mokymo ir mokymosi metodų.
Mobilumas taikomas šioms institucijoms ir jų personalui:
• Profesinio mokymo įstaigų mokiniai ir personalas;
• Mokyklinio ugdymo įstaigų personalas (taikoma ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms);
• Suaugusiųjų švietimo įstaigų personalas.
Kas bus suteikiama:
Besimokantiesiems:
• Geresni mokymosi rezultatai, profesiniai įgūdžiai bei greitesnis įsidarbinimas, bendrieji gebėjimai, tarpkultūrinis sąmoningumas, užsienio kalbos;
Personalui:
• Geresnės kompetencijos, švietimo sistemų ir politikos supratimas, užsienio kalbos, gebėjimas inicijuoti pokyčius;
Institucijoms:
• Gebėjimas veikti tarptautiniu lygiu; veiklos kokybė ir naujoviškumas; šiuolaikiška, dinamišką, profesionali aplinka.
Mobilumo projektuose dalyvauja šios šalys:
28 ES šalys narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.
Ne ES šalys: Norvegija, Islandija, Šveicarija, Lichtenšteinas, Turkija, Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija.
KA2 Strateginė partnerystė skatins bendradarbiavimą tarp sektorių – profesinio mokymo, mokyklinio ugdymo ir suaugusiųjų švietimo srityse, dalyvauja 25 tūkst. partnerysčių ir 125 tūkst. įstaigų. Strateginės partnerystės projektai:
• skatina aktyvų bendradarbiavimą tarp švietimo ir mokslo institucijų, įmonių, visuomeninių, valdžios institucijų įvairiuose ekonominiuose sektoriuose;
• siekia kurti inovacines aukštos kokybės mokymo (si) praktikas;
• skatina institucijų modernizavimą ir naujoves visuomenėje
Strateginei partnerystei sudaryti reikalingi šie kriterijai:
• Pareiškėjas: tik institucija;
• Dalyviai: besimokantieji ir personalas;
• Projekto trukmė: 2 arba 3 metai.
Minimalus partnerių skaičius: 3 partneriai iš 3 šalių (išimtis taikoma mokykliniam ugdymui).
Dvišaliai projektai galimi:
1. mokyklinio ugdymo institucijoms;
2. vietos/regioninės valdžios švietimo srityje:
• bent viena mokykla;
• vietos organizacija, susijusi su projekto tema.
Paraiškų teikimas iki 2014 m. balandžio 30 d., 13 val.
Kaip dalyvauti partnerystėje:
• Apsibrėžti poreikį/tikslą/idėją;
• Susirasti tinkamus partnerius;
• Registruotis dalyvių portale;
• Laiku pateikti elektroninę paraišką.
Adresai, kuriais galima rasti informaciją: www.smpf.lt arba http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus
Taip pat:
Konsultacijos telefonu ir el. paštu
Tel. (8 5) 261 0592
comenius@smpf.lt
grundtvig@smpf.lt
leonardo@smpf.lt
Projekto partnerių paieška:
www.smpf.lt/lt/partners; www.europeansharedtreasure.eu; www.adam-europe.eu; www.etwinning.lt
Profesinio mokymo ir neformaliojo ugdymo plėtra. Genoveita Krasauskienė
Nuo 2009 iki 2013m. Lietuvos mokyklose ėmė kasmet mažėti 10-12 klasių mokinių – tokią tendenciją išreiškė Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė kalbėdama konferencijoje. Jos teigimu, „Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria švietimo sistema šiuo metu ir su kuriuo artimiausiu metu, manome, susidurs Lietuvos ūkis, yra drastiškas mokinių skaičiaus mažėjimas.“ Vienas iš būdų šiai problemai spręsti – efektyvesnis darbas, o tam reikia aukštesnės kvalifikacijos ir geriau parengti darbuotojų. Dėl to profesinio mokymo patrauklumo didinimas ir profesinio mokymo (ypač praktinio) parengimo kokybė yra pagrindinis Švietimo ir mokslo ministerijos rūpestis. Toliau buvo aptarta profesinio mokymo charakteristika t.y. kiek šiuo metu Lietuvoje yra profesinio mokymo įstaigų ir kaip efektyviai jos dirba. Šiuo metu profesinį mokymą teikia: 69 profesinio mokymo įstaigos, 5 darbo rinkos mokymo centrai ir maždaug 260 kitų profesinio mokymo teikėjų (AB, UAB, IĮ ir kt.), turintys licencijas vykdyti formalio
jo profesinio mokymo programas. Profesinio mokymo prieinamumas įstaigų išdėstymo prasme yra pakankamas ir daugmaž proporcingas gyventojų skaičiui regionuose ir sudaro galimybes įgyti norimas kvalifikacijas. Deja, panagrinėjus mokymo programas, pastebėta, kad teikiamų programų yra 1087. Jos apima įvairius kvalifikacijos lygmenis, tačiau vienas pagrindinių klausimų matant tokią jų gausą – kiek iš jų atitinka regionų ūkio šakų poreikius? Kitas svarbus klausimas – teikiamų programų kokybė, kurį geriausiai charakterizuoja įsidarbinimo pabaigus programas rodiklis (kurie absolventai pabaigę profesinį rengimą įsidarbina, o kurie lieka be darbo). ŠMM renka tokius duomenis. ŠMM taip pat savo prioritetu laiko profesinio mokymo patrauklumo didinimą. 2012 – 2013 m. ŠMM vykdė aktyvias profesinio mokymo populiarinimo priemones ir to rezultatas yra, jog mažėjant mokinių skaičiui, abiturientų pasirinkimas įgyti profesiją profesinio mokymo įstaigoje padidėjo, tuo tarpu universitetų ir kolegijų studentų skaičius sumažėjo. Taip
pat 2013 metais 1441 asmuo baigęs aukštąją mokyklą (universitetą ar kolegiją) papildomai įstojo mokytis ir į profesinę mokyklą (55 proc. padidėjimas per metus).
Pagrindinės profesinio mokymo kokybės ir patrauklumo didinimo kryptys numatytos LRV 117 prioritetinėje priemonėje. Jų pagrindu parengtas ir įgyvendinamas atitinkamas veiksmų planas.
• profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarka, atsižvelgiant į regionų ūkio šakų perspektyvas;
• profesijos mokytojų rengimas ir jų stažuočių realiose darbo vietose organizavimas;
• gamyboje dirbančių aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimas dirbti profesijos mokytojais;
• studentų praktikos (nacionalinės ir tarptautinės mainų programos);
• verslumą puoselėjančios iniciatyvos;
• Europos ir nacionalinės kvalifikacijų sandaros įgyvendinimas, pertvarkant profesinio mokymo programas į modulines ir egzaminų kvalifikacijai įgyti sistemą, siekiant, kad Lietuvoje įgyjamos kvalifikacijos būtų prilyginamos Europos Sąjungos valstybėse narėse formaliuoju, neformaliuoju ir savišvietos būdu įgyjamoms kvalifikacijoms.
Iš jau vykdomų ŠMM darbo rezultatų verta paminėti, jog 2013 m. 386 profesijos mokytojų, pagal parengtas technologinių kompetencijų tobulinimo programas, baigė stažuotes įmonėse. Šiuo metu tęsia mokymus 300 profesijos mokytojų pagal 100 technologinių kompetencijų tobulinimo programas parengtas bendradarbiaujant su darbdaviais.
Svarbi pranešimo naujiena – Lietuvoje kuriamas sektorinių praktinio mokymo centrų tinklas. Iki 2016 m. numatyta įkurti 42 centrus. 2013 m. pradėjo funkcionuoti 5 sektoriniai praktinio mokymo centrai:
• Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje – 1
• Kauno statybininkų rengimo centre – 2
• Alantos profesinėje mokykloje – 1
• Šiaulių profesinio rengimo centre – 1
Šių centrų paskirtis – suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimas, bendrojo ugdymo mokinių technologijų mokymas, supažindinimas su profesijomis, praktinių įgūdžių ugdymas, gamybinės praktikos atlikimas, jei trūksta praktinio mokymo vietų įmonėse. Šių centrų paslaugomis galės naudotis ir įmonės, organizuojančios kvalifikacijos tobulinimą ir profesinį mokymą ir neturinčios naujausių technologijų.
2013 m. pradėtas įgyvendinti projektas pameistrystės mokymo formoms plėtoti ir profesiniam mokymui realiomis darbo sąlygomis organizuoti. Projekto vykdymo terminas – 2015 m. Projekto pareiškėjas: VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras, partneriai: VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras, VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centras, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centras, VšĮ Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centras. Įgyvendinus projektą bus apmokyti 900 asmenų, prioritetą teikiant jaunimui, o taip pat bus pateiktos rekomendacijos dėl šios mokymo formos organizavimo Lietuvoje.
Jonas Kryžanauskas
Jaunimo profesinė sąjunga „Solidarumas“