2024 m. kovo 13 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė nusiuntė .2024 m. kovo 8 d. šios profesinės sąjungos Koordinacinės tarybos posėdyje priimtą kreipimąsi į Ministrę Pirmininkę, Lietuvos banko valdybos pirmininką, Trišalės tarybos pirmininkui dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų piktnaudžiavimų. Rašto kopija buvo nusiųsta ir Lietuvos Prezidentui.
Visą kreipimąsi skaityti žemiau.
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
Lietuvos banko valdybos pirmininkui Gediminui Šimkui
LR Trišalės tarybos pirmininkui, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos
l.e.p. asociacijos prezidentui Sigitui Gailiūnui
Kopija: LR Prezidentui J. E. Gitanui Nausėdai
2024-03-13 Nr. 10-46
DĖL LIETUVOS KOMERCINIŲ BANKŲ VEIKLOS
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” koordinacinės tarybos posėdyje, kuris vyko 2024 m. kovo 8 d. Panevėžyje, svarstyta Lietuvoje veikiančių komercinių bankų veikla ir jų įtaka Lietuvos verslui ir darbo rinkai.
Konstatuota, kad oligopolinę padėtį Lietuvos rinkoje užėmę komerciniai bankai ir toliau pirmauja Europoje pagal pelningumą. Per 2023 m. tris ketvirčius bankų sektorius uždirbo 757,5 mln. eurų pelno – tai 2,2 karto daugiau nei 2022 m. per tą patį laikotarpį (342,9 mln. eurų)
Bankų suteikiamų paskolų palūkanų pajamos per šių metų tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 1,15 mlrd. eurų (3 kartus) – iki 1,7 mlrd. eurų.
Nepaisant to, kad Lietuvos valstybė, verslas ir gyventojai turi daugiau nei dvigubai mažiau skolų nei Europos vidurkis, o Lietuvos ūkis auga, komercinių bankų suteikiamų paskolų palūkanos yra 22 proc. didesnės nei kitose euro zonos valstybėse ir jau daug metų yra didesnės nei labiausiai Europoje prasiskolinusiose Italijoje ir Graikijoje, nors turėtų būti atvirkščiai.
Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau atkreipė dėmesį, kad tokios aukštos paskolų palūkanos mažina Lietuvos konkurencingumą, investicijas į pažangesnes technologijas ir kokybiškų darbo vietų kūrimą. Tai yra viena iš priežasčių kodėl Lietuva pagal investicijas į Mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) yra viena iš labiausiai atsilikusių valstybių Europoje. Gyventojai piktinasi nuolatos nesuprantamai augančiais sąskaitų aptarnavimo ir bankinių pavedimų mokesčiais, nors darbuotojų skaičius t. y. darbo sąnaudos komerciniuose bankuose nuolatos mažinamas. Pasipiktinimą kelia ir prisidengiant „pinigų plovimo prevencija“ komercinių bankų vykdomi pertekliniai, smulkmeniškais klientų ir jų bankų pavedimų tikrinimais, kai laiku nepastebimi daug didesnio masto „BaltCap“ piktnaudžiavimai.
Pasitaiko atvejų, kai neprognozuojami komercinių bankų veiksmai daro tiesioginę žalą verslui ir darbuotojams, kai sulaikomi pinigai, skirti darbuotojų darbo užmokesčiui, neleidžiama atlikti bankinius pavedimus vienai didžiausiai Lietuvos įmonei AB „Lifosa“, kuri dėl to negali pradėti dirbti, o nežinioje palikti darbuotojai vietoj darbo turi būti prastovose.
Tokia Lietuvos komercinių bankų veikla ne skatina Lietuvos ūkio pažangą, o ją stabdo, ir daro žala šalies ūkiui. Šį klausimą LR Trišalėje taryboje kėlė ir darbdavių organizacijos.
RAGINAME:
- Imtis veiksmų prieš išvardintus oligopolinę padėtį užėmusių komercinių bankų piktnaudžiavimus.
- Steigti valstybinį komercinį Lietuvos banką, kuris suteiktų paskolas už teisingas palūkanas ir skatintų Lietuvos ūkio pažangą, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą.
Pagarbiai,
Pirmininkė Kristina Krupavičienė