Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad praėjusiais metais buvo gauti 36 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė. Šis skaičius patvirtina, kad jau keletą metų iš eilės žūčių darbe stabiliai mažėja. 2014 metais nelaimingų atsitikimų, pasibaigusių darbuotojo mirtimi, buvo 56, 2016 m. – 45 žuvusieji darbe. Mirtinų nelaimingų atsitikimų labiausiai sumažėjo apdirbamosios gamybos įmonėse, šiek tiek – statybos, žemės ūkio ir miškininkystės įmonėse.
Mirtini nelaimingi atsitikimai darbe dažniausiai įvyksta netinkamai organizuojant darbus, įmonėje trūkstant saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės. Apie ketvirtadalis žuvusių darbuotojų neteko gyvybės, nesilaikydami vadovų duotų nurodymų ir tuo patys rizikuodami savo sveikata ar gyvybe.
„Jau ne vienerius metus viena iš opiausių problemų ir dažniausia nelaimingų atsitikimų priežastis yra netinkamas naujų darbuotojų paruošimas, – pabrėžia VDI vadovas Jonas Gricius – Sudėtingiausias laikotarpis yra pirmosios darbuotojo savaitės, mėnesiai. Didžiausia rizika iš esmės išlieka iki pirmųjų metų. Praėjusiais metais ir sunkiai sužalotųjų, ir žuvusiųjų darbe daugiau nei trečdalį sudarė mažą stažą turintys darbuotojai. Iš įvykių, per kuriuos buvo mirtinai sužaloti turintieji stažą iki 1 metų, pusė žuvo antrą darbo savaitę.“
Pasak jo, įmonėse šiems darbuotojams vis dar skiriama per mažai dėmesio. Darbuotojai nėra tinkamai išmokomi, jiems nepriskiriamas patyręs darbuotojas, galintis padėti ugdyti ir tobulinti profesinius įgūdžius. Taip pat dažnai jie nesupažindinami ar supažindinami nepakankamai su tos srities saugaus darbo specifika ir reikalavimais. Kas septintoje įmonėje nustatyta darbuotojų, kurių profesinis pasirengimas, kvalifikacija ar išsilavinimas neatitiko atliekamo darbo. „Būtent tokios aplinkybės, kai nepatyręs, neišmokytas saugiai dirbti, neįtvirtinęs saugos žinių darbuotojas tiesiog „įmetamas“ į darbo vietą, kartais gali būti panašus į jo siuntimą į žūtį“, – apibendrina J. Gricius.
Pasak VDI vadovo, antroji sritis, kuri šiais metais bus viena iš VDI prioritetinių krypčių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, yra kritimai iš aukščio. Nelaimių darbe tyrimai rodo, kad apie ketvirtadalis darbuotojų žuvo darbo vietoje ir tiek pat sunkiai susižalojo nukritę iš aukštai.
„Net jei darbuotojas išgyvena, dažnai padariniai būna itin sunkūs. Tokių nelaimingų atsitikimų galima išvengti, galima numatyti situacijas. Kiekvienos įmonės vadovas, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas turi suprasti, kad profesinės rizikos vertinimas yra būtina prevencinė priemonė. Bendromis pastangomis nebeturi likti tokių nelaimingų atsitikimų darbe, kurių buvo galima išvengti tinkamai planuojant ir organizuojant darbus“ – pabrėžia J. Gricius.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” mano, kad nelaimingų atsitikimų yra žymiai daugiau, tačiau darbdaviai sugeba priversti darbuotojus sakyti, kad jie susižeidė ne darbe, todėl tokie atvejai į statistiką neįtraukiami. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” įspėja nedangstyti darbdavių aplaidumo, kuris sukelė darbuotojų traumas ar net nusinešė gyvybes, nes darbuotojai tokiu atveju negauna draudiminių išmokų, o jam valstybė apmoka tik už nedarbingumo laikotarpį t.y. „už biuletenį”. Pasitaikė atvejų, kai darbuotojai, siekdami apsaugoti darbdavį nuo baudos, nuslėpė, kad susižeidė darbe, bet buvo darbdavių apgauti ir negavo pažadėtų pinigų nei iš darbdavių, nei jiems priklausančių pinigų iš valstybės.