Psichosocialinės rizikos kalėjimų darbe.

autorius Solidarumas

2024 lapkričio 8 d. Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje dirbantys darbuotojai gilinosi į psichosocialinės rizikos veiksnius bei stresą darbe. Kartu su seminaro lektore  diskutavo apie tai, kaip ugdyti psichologinį atsparumą, gerinti mikroklimatą, tarpusavio santykius kolektyve. Ieškojo atsakymų į klausimus, ką galėtų/turėtų padaryti pats žmogus, kokius pasirinkimus, kokias charakterio savybes turėtų ugdyti, kokią bendravimo bei bendradarbiavimo strategiją pasirinkti, tam, kad kolektyvo mikroklimatas gerėtų, būtų mažiau streso. Ieškojo atsakymų į tai, kokius  darbus turėtų atlikti profesinė sąjunga derybose su darbdaviu. Seminaro lektorė priminė 8/8/8 taisyklę, kuria turėtų vadovautis kiekvienas žmogus, t.y. 8 val. skirti darbui, 8 val. – miegui, 8 val. – šeimai, savo hobiui, laisvalaikiui.

Dideli darbo  krūviai, vidinė konkurencija ir galiausiai perdegimas darbe, – tai mūsų dienų realybė. Psichosocialinę riziką bei stresą darbe patiria  vis daugiau  žmonių. „Psichosocialinė rizika kyla dėl prasto darbo modelio, organizavimo ir valdymo, taip pat dėl prastos socialinės darbo aplinkos; ji gali turėti neigiamų psichologinių, fizinių ir socialinių pasekmių“, – taip  rašoma Europos sveikatos ir saugos agentūros EU-OSHA (2022-2025 m.) vykdomame tyrime.

Bausmių  vykdymo sistemos  darbuotojai nėra išimtis. Jiems neretai tenka laviruoti „tarp statuto“ ir paprasto žmogiškumo, empatiškumo, tarp kliento, šiuo atveju, nuteistojo teisių ir savo, kaip žmogaus, darbuotojo teisių ir pareigų.

Seminaro metu, diskutuojant su dalyviais, paaiškėjo, jog bausmių vykdymo sistemoje dirbantys darbuotojai susiduria su itin dideliais darbo krūviais, nes trūksta darbuotojų, to  priežastys – nekonkurencingi atlyginimai, dideli darbo krūviai, nepalankus mikroklimatas. Skiriasi darbo apmokėjimo tvarka, vienokia taikoma pareigūnams ir kitokia  – dirbantiems pagal darbo sutartis. Nemokami priedai už kolegų pavadavimą atostogų metu, ligos atveju. Atsiranda vis naujų papildomų darbo funkcijų, o toms funkcijoms atlikti reikia papildomo darbo laiko. Neigiamą mikroklimatą įstaigose, kaip  nepalankų faktorių darbo vietoje įvardino daugelis: „negatyvus požiūris į darbuotojus“, „hierarchija“, „myliu/nemyliu“, „nuolaidžiavimas nuteistiesiems“…

Darbuotojus motyvuotų geriau organizuojamas darbo ir poilsio režimas, galėtų būti sutarta ir įteisinta keturių dienų darbo savaitė. Papildomas apmokėjimas už kolegų pavadavimą. Padidintas transporto išlaidų apmokėjimo koeficientas. Be to, transporto išlaidos turėtų būti kompensuojamos ne tik statutiniams pareigūnams, bet ir dirbantiems pagal darbo sutartis. Būtina atkreipti dėmesį ir  tai, jog Sveikatos skyriaus darbuotojai jaustųsi saugesni, jeigu kartu būtų pareigūnai, kurie galėtų nedelsiant reaguoti, esant fizinei/psichologinei agresijai prieš darbuotojus.

Seminaras   „Psichosocialinės rizikos veiksniai ir stresas darbe. Socialinis dialogas kaip priemonė mažinti stresą darbe“ organizuotas įgyvendinant projektą „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą“. Projekto kodas Nr.07-022-P-0001. 

Seminare dalyvavo Lietuvos teisėtvarkos įstaigų profesinės sąjungos “Solidarumas”,  kuriai priklauso Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga bei Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga “Solidarumas”, atstovai.

Parengė Daiva Kvedaraitė