2015 m. gegužės 7-9 dienomis Vilniuje vyko tarptautinis Lietuvos darbo federacijos (LDF) organizuotas seminaras „Profesinių sąjungų vaidmuo siekiant saugių ir sveikų darbo sąlygų darbuotojams“. Jame dalyvavo profesinių sąjungų atstovai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Vokietijos, Belgijos, Danijos, Kipro, Olandijos, Liuksemburgo, Portugalijos. Seminaro metu buvo apžvelgiama mobingo problemos situacija įvairiose Europos šalyse, dalijamasi įžvalgomis ir patirtimi priekabiavimo ir mobingo prevencijos srityje.
Mobingas – pasikartojantis užgaulus elgesys, siekiant kerštingai, piktybiškai pažeminti, pakenkti darbuotojui ar darbuotojų grupėms. Jis sukelia nuostolių ne tik jį patiriantiems darbuotojams, bet ir visuomenei, pačioms įmonėms, nes dėl streso darbe sukeliamų psichologinių problemų sumažėja arba tam tikrais laikotarpiais visiškai nutrūksta nukentėjusių asmenų darbingumas. Lietuvoje mobingo problemai, jos priežasčių ir padarinių analizei skiriamas vis didesnis dėmesys.
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė savo pranešime iškėlė klausimą, ar naujasis socialinis modelis Lietuvoje padės įgyvendinti oraus darbo, kaip siekiamybės Lietuvoje, tikslus. Seminaro dalyvių tarpe užsimezgė diskusija apie tai, kaip Darbo kodekso pakeitimai atsilieps darbo rinkos dalyviams.
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūtos (OSHA) punkto Lietuvoje vadovas Dalius Bitaitis pristatė 2014 m. Europos įmonių apklausos apie naują ir kylančią riziką rezultatus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apklausoje dalyvavę įstaigų atstovai pripažįsta, jog psichosocialinės rizikos veiksnius valdyti yra tikrai sunku.
Higienos instituto Profesinės sveikatos tyrimų ir technologijų vertinimo skyriaus vadovė dr. Birutė Pajarskienė savo pranešime pateikė Europos šalių darbo sąlygų tyrimo, atlikto 2005 m., statistinius duomenis, atskleidžiančius, jog psichologinio smurto darbo vietose Lietuvoje rodikliai ženkliai viršijo kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos ir ES vidurkio rodiklius. Būtent priekabiavimas ir ujimas (mobingas) išryškėjo kaip didžiausia problema (ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse). Pateiktos internetinės nuorodos į rekomendacijas psichosocialinės rizikos valdymui.
Optimistiškai ir įkvepiančiai nuteikė Lietuvos darbdavių atstovo (UAB „SDG“) Sauliaus Kubertavičiaus pasidalijimas gerąja streso darbe mažinimo patirtimi. Pasak pranešėjo, įmonės gali veiksmingiau užkirsti kelią psichosocialinei rizikai, jei jose jau yra taikoma gerai veikianti darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo sistema. Aiškus tikslų žinojimas, lankstesnis darbo laiko paskirstymas, sveikatingumo skatinimas darbovietėje, netradiciniai darbuotojų susirinkimai (arba jų dalys), įmonės renginiai, dalyvavimas drauge visuomeniniuose renginiuose, darbuotojų galimybė prisiimti socialinę atsakomybę ir patirti jos teigiamą poveikį, pripažinimo sistema/programos, kolektyvinės sutarties privalumai, kasmetiniai pokalbiai su darbuotojais ir kitos priemonės buvo įvardintos kaip efektyviai veikiančios streso prevencijos srityje.
Psichosocialinių veiksnių rizikos vertinimo įmonėje (UAB „AQ Wiring Systems“) gerosios praktikos pavyzdžiu pasidalino Lietuvos darbo federacijos pirmininko pavaduotoja Jelena Soms. Svarbu tai, jog šioje įmonėje yra asmuo, atsakingas už streso, mobingo ir kitų rūšių žmogaus teisių pažeidimų valdymą įmonėje. Kiekvienais metais atliekamas psichosocialinių veiksnių vertinimas, vykdomas darbuotojų anketavimas. Atsižvelgiant į psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo rezultatus, parengiamas koregavimo/prevencinių veiksmų planas, kuriame numatomos pačių darbuotojų pasiūlytos priemonės (Sveikatingumo diena, gamybinės mankštos, darbuotojų profilaktinė sveikatos stebėsena, profilaktiniai masažai, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vizualizavimas, dalyvavimas sveikatos stiprinimo programoje).
Pranešėjas iš Vokietijos – teologas konsultantas-supervizorius Otwin Paluch supažindino su Pastoracinio centro veikla ir pagalba konsultacijomis mobingą patiriantiems asmenims. Konsultantas atskleidė agresoriaus ir aukos mobingo situacijoje būsenų ypatumus, mobingo atvejų atsiradimo priežastis. Dėl kažkada įvykusio konflikto (gal būt net neįsisąmoninto) mobingo atveju agresorius nesąmoningai siekia sunaikinti kliūtį – konkretų asmenį, kritikuodamas jį ir keldamas jam įvairius reikalavimus. Ujamas („mobinguojamas“) asmuo jaučia, kad jis atsidūrė ypatingoje situacijoje, nes taip elgiamasi tik su juo ir svarbiausia, kaip jis bepasikeistų, niekada neįtinka agresoriui.
Ilgainiui auka išeikvoja didžiąją dalį savo resursų, atsiranda darbingumą mažinantys psichosomatiniai simptomai, asmuo ima sirgti, tam tikrais laikotarpiais tampa visiškai nedarbingu, kai kuriais atvejais prieinama iki savižudybės. Konsultantas dalinosi, jog jau stipriai negaluojančiam klientui stengiasi padėti keisti mąstymo kryptį taip, kad jis pamatytų naujas galimybes. Jo patirtis byloja, jog didžiosios dalies vidinių resursų netekusiam asmeniui, kai problema jau pernelyg įsisenėjusi, optimaliausia išeitis būna tiesiog palikti šią darbo vietą, pereiti kitur.
Nell-Breuning-Haus atstovas iš Vokietijos Rainer Rißmayer dalinosi gerąja bažnyčių ir profesinių sąjungų bendradarbiavimo patirtimi mobingo prevencijos srityje. Bažnyčia yra autoritetinga, pasiekianti daugelį žmonių. Todėl, pasak pranešėjo, profesinės sąjungos, bendradarbiaudamos su bažnyčiomis, gali nuveikti daugiau.
Įdomus profesoriaus iš Belgijos Jan Van Peteghem pastebėjimas, jog nacionalinė kultūra gali įtakoti, ar tos šalies žmonės patyčias suvoks kaip tinkamą valdymo būdą darbovietėje. Jei šalyje/kultūroje labai vertinami asmeniniai santykiai, bet koks piktnaudžiavimas darbovietėje bus toleruojamas mažiau (pvz., Skandinavijos šalyse). Individualizmo kultūra susijusi su konkurencija, todėl ten, kur klesti individualizmas, patyčių darbo vietose tikimybė didesnė (pvz., JAV, Didžiojoje Britanijoje). Pranešėjas įvardino mobingo problemai spręsti reikalingus elementus, tokius, kaip formali politika; sukurtos procedūros ir standartinės formos; Demingo ratas: 1) Planavimas (remiantis rizikos analize, nusistatyti strateginį veiksmų planą, suskaidytą į keletą smulkesnių planų; 2) Veikimas – veiksmų plano vykdymas; 3) Patikrinimas – ar buvo pasiekti tikslai; 4) Aktas – požiūrio reguliavimas ir perėjimas į sekantį (1) Demingo rato etapą.
Seminaro metu pastebėta, jog Pietų Europoje situacija priekabiavimo ir mobingo problemų sprendimo srityje geresnė, nei šiaurinėje Europos dalyje. Mobingo teisinio reglamentavimo nebuvimas, teisinių priemonių stoka seminaro dalyvių įvardinta kaip ypač svarbus trukdis efektyviam mobingo problemos sprendimui. Didžiulė dalis įmonių neturi aiškių gairių kaip elgtis priekabiavimo ir mobingo atveju, daugelyje įmonių nėra už tai atsakingo darbuotojo, pasitikėjimo asmens ar pan. Darbovietėse labai reikalingi tokie atsakingi specialistai, į kuriuos darbuotojai visada galėtų kreiptis iškilus priekabiavimo, mobingo problemai.
Taip pat prieita išvadų, jog būtina didinti visuomenės, darbuotojų informuotumą apie mobingą; reikalingas atskiras mobingo prevencijos darbas su darbdaviais, nes jie labai svarbūs užtikrinant saugias ir sveikas darbo sąlygas savo darbuotojams. Taigi, profesinių sąjungų laukia daug darbų mobingo problemos sprendimo ir prevencijos srityje.
Seminaro dalyvių nutarimai bus pateikti visų dalyvavusių šalių visuomenėms ir atsakingoms institucijoms specialios Rezoliucijos forma.
Giedrė Paliulienė
Vidutė Ališauskaitė
{phocagallery view=category|categoryid=300}