2019 m. balandžio 18 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotoja Jovita Pretzsch ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis kartu su kitų profesinių sąjungų atstovais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovais, kurie domėjosi padėtimi Lietuvoje.
TVF Europos departamento direktoriaus padėjėjas Borchai Grasijai (Borja Gracia) paklausė, kaip jaučiasi darbuotojai, kai pastaruosius metus Lietuvos ūkis sėkmingai auga ir jų atlyginimai didėja.
Ričardas Garuolis pasakė, kad išskyrus medikus, policininkus ir iš dalies mokytojus, kurių atlyginimai augo, kiti viešojo sektoriaus darbuotojai tebegyvena krizės sąlygomis, nes 2008 m. sumažintas pareiginės algos bazinis dydis, pagal kurį skaičiuojami jų atlyginimai, yra neatstatytas. Visam viešąjam sektoriui trūksta lėšų dėl nuo šių metų pradėtos vykdyti mokesčių reformos, kuri sumažino biudžeto įplaukas. Ričardas Garuolis paminėjo, kad birželio 20 d. streikuos kalėjimų medikai. Streikuoti ketina ir kitų viešojo sektoriaus šakų darbuotojai.
Paklausus kaip vyksta socialinis dialogas, Ričardas Garuolis atsakė, kad Nacionalinė kolektyvinė sutartis iki šiol nepasirašyta, o vyriausybinės institucijos, panašu, kad nenori tikro socialinio dialogo, paminėdamas atvejį, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministrė derybose dėl Nacionalinės sutarties atsisakė profesinėms sąjungoms pateikti finansinius duomenis Exel formatu, pareikšdama, kad visoje ministerijioje nėra darbuotojų mokančių dirbti šia programa. Ričardas Garuolis pareiškė dėl to abejojantis ir manantis, kad tai yra tiesiog nenoras socialiniams partneriams parodyti tikrąją finansinę padėtį, kad būtų priimti teisingi sprendimai.
TVF atstovai paprašius išvardinti teigiamiausias ir neigiamiausias naujojo Darbo kodekso puses, Ričardas Garuolis atsakė, kad teigiamiausia darbuotojams naujove yra tai, kad darbuotojo materialinė atsakomybė yra apribota tik 6 vidutinio jo atlyginimo dydžio suma, o ne daugiau, nes dėl to ypač kentėdavo vilkikų vairuotojai, vežiojantys labai brangius krovinius.
Neigiamiausia Darbo kodekso naujovė yra tai, kad susilpnėjo profesinės sąjungos lyderių apsauga. Jei anksčiau anksčiau renkamiems profesinių sąjungų valdybų ar tarybų nariams atleisti iš darbo, išskyrus straipsnius už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, reikėjo profesinės sąjungos sutikimo, tai dabar tokį sutikimą suteikia Valstybinė darbo inspekcija. Tačiau ši vadovaudamasi teismų išaiškinimais neleidžia atelisti profesinės sąjungos lyderių tik tuo atveju, jei yra nustatytas diskriminavimas dėl veiklos profesinėje sąjungoje, kurį įrodyti yra visada sunku. Todėl profesinės sąjungos sieks šį darbo kodekso straipsnį pakeisti.
Borchai Grasijai paklausus kaip sekasi derėtis dėl atlyginimų didinimo privačiame sektoriuje, Ričardas Garuolis atsakė, kad reikia skirti dvi verslininkų grupes: tikrus verslininkus ir verslu užsiimančiais buvusiais komunistų partijos, komjaunimo funkcionieriais ir kagėbistais, kurie tapo verslininkais, kai su valdžios pagalba „prichvatizavo“ valstybines įmones. Pirmosios grupės verslininkai supranta, kad gerą ir kokybišką prekę gali sukurti tik gerai apmokami darbuotojai, todėl dažnai net be profesinių sąjungo įsikišimo kelia savo darbuotjams atlyginimus. Antros grupės verslininkai sugeba sukurti tik paprastas ir pigias prekes todėl siekia ne didinti atlyginimus savo darbuotojams, o apkrauti juos didesniu darbo krūviu. Nepavykus už tokį mažą atlyginimą rasti darbuotojų Lietuvoje jie spaudžia Vyriausybę, kad leistų kuo laisviai įsivežti „pigių“ darbuotojų iš Trečiųjų šalių. Ši verslininkų grupė daro didelę įtaką Vyriausybei, nes jų veslo sėkmė visada priklausydavo nuo valdžios pagalbos. Būtent jie yra visų pasiūlymų kaip įstatymiškai pabloginti darbuotojų padėtį iniciatoriai. Ričardas Garuolis prisipažino, kad turi viltį, kad šią šešiasdešimtmečių kartą pakeis jaunesni verslininkai, sugebantys sukurti prekes, kurias perka ne vien dėl jų pigumo.
Jovita Pretzsch ragino darbdavių atstovus neklaidinti, sakant, jog po mėnesio darbo vilkikas turi būti grąžinamas į registracijos šalį. Ji prisipažino, kad perskaitė visą „Mobilumo paketą“ vokiečių kalba, kuris reguliuos transporto įmonių darbą Europos Sąjungoje, bet nerado tokio teiginio.