2020 m. balandžio 28 d. įvyko virtualus Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos Seime ir Lietuvos profesinių sąjungų atstovių susitikimas, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas, generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, teisininkas Vitalius Jarmontovičius, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Susitikimas įvyko pasiūlius Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijai, kai profesinės sąjungos griežtai sukritikavo liberalų Seime pateiktus pasiūlymus dėl koronaviruso kilusios krizės liberalizuoti Darbo kodeksą, net nepateikus jų apsvarstyti Trišalei tarybai.
Susitikimą vedė frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė.
Kristina Krupavičienė įspėjo, kad liberalai, blogindami darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas, gali sulaukti A.Butkevičiaus vadovaujamų socialdemokratų likimo, kai jie, liberalizavę darbo kodeksą, triuškinančiai pralaimėjo Seimo rinkimus. Ji atkreipė dėmesį, kad Darbo kodeksas jau dabar leidžia darbdaviams ir darbuotojams sutarti dėl lankstesnių darbo ir apmokėjimo sąlygų, sudarant kolektyvines sutartis.
Ričardas Garuolis nesutiko, kad liberalų pasiūlymai sukurs daugiau darbo vietų. Kai buvo liberalizuojamas Darbo kodeksas taip pat buvo žadama, kad jis sukurs 80 000 naujų darbo vietų, tačiau taip neįvyko. Nulinės ir terminuotos darbo sutartys, suminė darbo penkių, o ne dabartinė trijų mėnesių darbo laiko apskaita ir kiti liberalų pasiūlymai ne naujas darbo vietas sukurs, o normalias darbo vietas pakeis darbuotojams blogesnėmis, nepatikimomis darbo vietomis, kurios angliškai vadinasi „precarious“, kai darbuotojai nepastoviai dirba už mažesnį atlyginimą ir blogesnėmis darbo sąlygomis su mažesnėmis socialinėmis garantijomis.
Jis pasakė, kad dabar Europos šalys kovoja su krize krize didindamos vartojimą, nei prieš dvylika metų, kai Tarptautiniam valiutos fondui pasiūlius, Europos valstybės ir Lietuva su krize kovojo, mažindamos valstybines išlaidas ir darbuotojų atlyginimus bei socialines išmokas t. y. mažindamos vartojimą.
Tačiau dabar ir Tarptautinins valiutos fondas, ir Europos komisija siūlo daryti priešingai kovoti su krize, didinant vartojimą ir suteikiant lengvatines paskolas mažomis palūkanomis. Jeigu darbuotojai turi daugiau pinigų, jie daugiau perka, todėl auga vartojimas šalies mastu. Tada verslas turi kam parduoti savo prekes, todėl daugiau gamina. Darbuotojai turi darbo, valstybė surenka daugiau mokesčių, o verslininkai pelno.
Tuo tarpu liberalų siūloma suminė penkių, o ne dabartinė trijų mėnesių darbo laiko apskaita, sumažins vartojimą, nes darbuotojams nebebus mokama už prastovas, ir jie bus verčiami darbo dienos metu išdirbti daugiau viršvalandžių už tai jiems papildomai nesumokant. Koronaviruso epidemija parodė, kad pirmiausia suserga tie, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, o taip atsitinka dažnam darbuotojui, kuris nuolatos dirba viršvalandžius ir tinkamai nepailsi. Taigi, liberalų pasiūlymai dar pagilins koronaviruso krizę, nes pagausins susirgusiųjų skaičių.
Liberalų siūlomos nulinio darbo sutartys, pasak Kristinos Krupavičienės, yra naudingos tik „šešėliniam“ verslui, mokančiam atlyginimus „vokeliuose“. Darbo inspektoriams bus sunku nustatyti ar darbuotojas dirba tik vieną valandą per dieną, ar visą pilną darbo dieną. Jau dabar Ginčų komisijos ir teismai yra užversti darbuotojų skundais dėl neteisingai apskaičiuoto darbo laiko, o įvedus liberalų pataisas darbuotojams bus dar sunkiau apsiginti.
Seimo nariui Simonui Gentvilui pasakius, kad darbuotojų niekas negali priversti dirbti pagal nulines darbo sutartis, Kristina Krupavičienė atsakė, kad darbadaviai jau dabar privertė net 20 000 darbuotojų išeiti į neapmokamas atostogas. Tokiu būdu jie negauna jokių pajamų, nors jiems už prastovas turi būti apmokėta, o išėjus iš darbo jie gautų bedarbio pašalpas. Nulinės sutartys yra tik keliose Europos šalyse, tačiau tampa vis aiškiau, kad jos nepasiteisino, todėl tose šalyse jau bandoma jų atsisakyti. Kristina Krupavičienė pasiūlė pirma patiems Seimo nariams „ant savęs“ išbandyti nulines darbo sutartis, o tada siūlyti kitiems.
Rimtautas Ramanauskas paragino liberalus baigti savo bandymus bloginti Lietuvos darbuotojų darbo sąlygas.
Seimo narys liberalas Kęstutis Glaveckas pareiškė savo nuomonę, kad liberalų pasiūlymai yra geri, bet suabejojo ar šiuo metu yra netinkamas laikas juos pateikti ir padėkojęs už dalyvavimą apsikeičiant nuomonėmis pažadėjo apsvarstyti profesinių sąjungų pastabas Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje.
Tačiau nepaisant išgirstų profesinių sąjungų atstovų pastabų, liberalai nepakeitė savo apsisprendimo ir tą patį rytą pateikė Seimo balsavimui savo pasiūlymus, kurie didele persvara buvo atmesti.
„Šešėlinio“ verslo atstovai dabar bandys sau naudingas Darbo kodekso pataisas patvirtinti 2020 m. balandžio 29 d. Trišalės tarybos posėdyje.