2023 m. birželio 15 d. Lietuvos profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotojai Rimtautas Ramanauskas ir Ričardas Garuolis įteikė Baltarusijos konsulato darbuotojams Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Ženevoje priimtą rezoliuciją dėl Baltarusijoje pažeidžiamos tarptautinės teisės jungtis į asociacijas ir asociacijų veiklos laisvės.
Šią dieną profesinės sąjungos visame pasaulyje Baltarusijos ambasadų darbuotojams įteikė šią rezoliuciją, reikalaujančią nutraukti profesinių sąjungų teisių pažeidimus šioje valstybėje ir paleisti į laisvę įkalintus profesinių sąjungų narius.
TDO pranešime žiniasklaidai rašoma, kad Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos režimas toliau stumia save į tarptautinę izoliaciją. Tarptautinei darbo organizacijai, kuri įprastai laikosi sutarimų, dialogo ir mažų žingsnelių politikos net ir sudėtingiausiose situacijose, galų gale trūko kantrybė.
2023 m. birželio 12 d. TDO vadovaudamasi savo konstitucijos 33 straipsniu priėmė rezoliuciją, kuria meta iššūkį dabartiniam Baltarusijos rėžimui, kuris nuolatos pažeidžia darbuotojų teises ir įkalino daugybę profesinių sąjungų narių.
Tai pirmas kartas per daugiau nei 100 metų TDO istoriją, kai TDO delegatai, atstovaujantys vyriausybėms, darbdaviams ir profesinėms sąjungoms, ėmėsi tokio žingsnio, kad sustabdytų asociacijų laisvės pažeidimus. Iki šiol ši procedūra buvo taikoma tik vieną kartą – 2000 m. prieš Mianmarą dėl priverstinio darbo naudojimo.
33 straipsnyje aptariamas TDO tyrimo komisijos ataskaitos nesilaikymas. Dar 2003 m. tokia komisija buvo įsteigta dėl profesinių sąjungų teisių Baltarusijoje pažeidimų, susijusių su TDO konvencijomis Nr. 87 (asociacijų laisvė) ir 98 (teisė į kolektyvines derybas).
TDO priklausančios valstybės narės nusprendė imtis visų įmanomų ir tinkamų veiksmų, siekdamos užtikrinti, kad Baltarusija įgyvendintų šio tyrimo rekomendacijas. Tai gali apimti sankcijas, bet ir paramą režimo persekiojamiems asmenims ir jų kovai už tarptautines darbuotojų teises.
Didele balsų dauguma – 301 prieš 54 TDO narės balsavo už rezoliuciją, taip siunčiant galingą žinią dėl pagrindinių darbo standartų pažeidimų Baltarusijoje. Tarptautinė bendruomenė prarado kantrybę režimo melui ir dalinei tiesai.
Du dešimtmečius Lukašenka nepaisė TDO rekomendacijų ir reikalavimų. Represijos smarkiai išaugo po masinių protestų prieš suklastotus 2020 m. rinkimus ir Rusijos karo prieš Ukrainą. Daugiau nei 40 profesinių sąjungų narių buvo nuteisti kalėti iki 15 metų. Jie buvo apkaltinti „ekstremizmu“ ir net „terorizmu“, nors tokiems kaltinimams nebuvo pagrindo. Kiti profesinių sąjungų veikėjai įkalinimo išvengė tik todėl, kad pabėgo iš šalies. Šiuo metu visos nepriklausomos profesinės sąjungos Baltarusijoje yra uždraustos.
Šis TDO sprendimas yra ir Lukašenkos pasmerkimas, ir tarptautinio solidarumo su profesinių sąjungų nariais, įkalintais dėl savo įsitikinimų ir dalyvavimo viešuose protestuose prieš jo diktatorišką valdymą, išraiška. Įkalintiesiems tai yra gyvybiškai svarbi moralinė parama. Pasaulio dėmesys jiems suteikia jėgų padeda išlaikyti fizinę ir psichinę sveikatą kalint už grotų.
Mažuma valstybių, tokių kaip Rusija, Kinija, Sirija, Iranas ir Zimbabvė, kurios pačios garsėja nepriklausomų profesinių sąjungų narių persekiojimu ir įkalinimu, TDO konferencijoje balsavo palaikydami A. Lukašenką, t.y. prieš teisę į asociacijų laisvę. Tačiau režimo rėmėjų tarptautinėje arenoje skaičius ribotas.
Po suklastotų rinkimų Baltarusija tapo vis labiau priklausoma nuo Rusijos. Ji pritarė Rusijos puolimui prieš Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos ir prarado dar vieną nacionalinio suvereniteto dalį, dislokavusi Rusijos branduolinius ginklus. Ekonomine prasme Baltarusija dabar yra beveik visiškai priklausoma nuo Rusijos. Jei Baltarusija siektų atgauti savo nacionalinę nepriklausomybę, ji turėtų stengtis atsiriboti nuo Rusijos ir atnaujinti derybas su tarptautine bendruomene, o ne siekti kitų diktatorių paramos.
Vienas iš būdų tai padaryti būtų TDO reikalavimų gerbti darbuotojų teises ir paleisti įkalintus profesinių sąjungų narius vykdymas. Tačiau Minsko vyriausybė kol kas nerodė jokių ženklų, kad judėtų šia kryptimi.
Kol Baltarusija nepasikeis, tie, kurie balsavo už procesą pagal 33 straipsnį, privalo laikytis Ženevos rezoliucijos savo šalyse. Tarptautinės rezoliucijos lieka tuščiais žodžiais, jei po jų nesiimama konkrečių veiksmų valstybiniu lygiu.
Daugelis valstybių Baltarusijai jau įvedė ekonomines sankcijas, kurios iki šiol padidino jos priklausomybę nuo Rusijos, o ne lėmė rėžimo švelnėjimą. Tolesnis sankcijų griežtinimas padidintų spaudimą, tačiau ir kiltų pavojus, kad tai duotų priešingus rezultatus.
Todėl TDO neturėtų apsiriboti diskusijomis apie ekonomines sankcijas ir turi pateikti priemonių planą skirtą padidinti tarptautinį diplomatinį spaudimą Baltarusijai ir jos režimo pareigūnams, padėti įkalintiems profesinių sąjungų nariams ir skatinti bei remti visas tas pajėgas, kurios kovoja prieš Lukašenkos priespaudą ir už demokratija bei darbuotojų teises.
TDO priklausančių valstybių vyriausybės, darbdaviai ir profesinės sąjungos, pasitarusios su Baltarusijos profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais tremtyje, turėtų kuo greičiau aptarti kokie žingsniai būtų veiksmingi ir įmanomi dabartinėmis aplinkybėmis.
TDO rekomenduoja šiuos veiksmus:
Rengti kasmetines diskusijas parlamentuose, kurių metu vyriausybės paaiškintų parlamento nariams ir visuomenei, ką jos padarė ir toliau darys, kad įgyvendintų šį TDO sprendimą;
Nutraukti dvišalį ar daugiašalį bendradarbiavimą su režimu visose srityse, kartu bendradarbiaujant ir remiant baltarusius, norinčius matyti savo šalį laisvą ir demokratišką;
Taikyti asmeninės sankcijos tiems teisėjams, gamyklų direktoriams, ministrams, KGB ir policijos pareigūnams ir t. t., atsakingiems už nepriklausomų profesinių sąjungų uždraudimą, profesinių sąjungų narių suėmimą ir nuobaudų jiems skyrimą;
Padėti įkalintų profesinių sąjungų nariams ir jų šeimoms, išreikšti savo tarptautinį solidarumą, materialiai remiant jų šeimas ir reikalaujant juos paleisti į laisvę;
Atverti sienas persekiojamiems profesinių sąjungų nariams ir be biurokratinių trikdžių suteikti jiems politinį prieglobstį bei finansinę paramą atvirai ir, jei reikia, slaptai – profesinių sąjungų darbui tremtyje ir Baltarusijoje.
Atsižvelgiant į tai, kad dabar pasaulis patiria daug geopolitinių krizių, kyla pavojus, kad ši TDO rezoliucija gali būti greitai pamiršta. Todėl svarbu, kad tarptautinis profesinių sąjungų judėjimas nuolatos savo šalių visuomenei primintų šią TDO rezoliuciją ir spaustų demokratinių šalių vyriausybes vykdyti TDO rekomendacijas, už kurias jų atstovai balsavo Ženevoje.