Šiaulių darbo ginčų komisija sulaukė D. Galkio individualios įmonės prašymo priteisti iš profesinės sąjungos nario Virgilijaus Noreikos padarytos 36359, 43 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Darbdavys prašė darbo ginčų komisijos priteisti 36359, 43 eurų iš tolimųjų reisų vairuotojo, todėl, kad vairuotojas buvo padaręs eismo įvykį bei buvo pasirašęs visiškos matarialinės atsakomybės sutartį.
Mūsų profesinės sąjungos nuomone, darbdavio prašymas priteisti iš darbuotojo tokią ženklią sumą, kai darbuotojas neturi jokio turto, kurio pajamos labai ribotos, vien dėl to, kad darbuotojas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, yra neteisingas ir nesąžiningas. Dardavys neprisiimdamas jokios rizikos, neorganizuodamas naujų transporto priemonių draudimo, negali tikėtis sau palankios naudos, negali išvengti visų pasekmių, kurios kilo dėl paties kaltės.
Nuo 2015 lapkričio 23 d. Virgilijus Noreika dirbo D. Galkio individualioje įmonėje vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, t.y. vairuotojas vežiodavo krovinius už Lietuvos Respublikos ribų. Darbo sutartimi šalys susitarė, jog atlyginimas bus ne mažesnis nei MMA. Taip pat vairuotojas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kurios esmę suprato tik po to, kai įvyko avarija. Eismo įvykis nutiko kelyje iš Belgijos į Angliją, kuriuo metu vairuotojas nuvažiavo iš savo juostos į kelkraštį, kuriame stovėjo dar dvi kitos transporto priemonės, kurios taip pat buvo apgadintos. Dėl šio įvykio įmonė patyrė 36359,43 Eur žalą, kuri susidarė dėl sugadintos transporto priemonės, dėl transporto priemonės nutempimo, dėl dokumentų vertimo į lietuvių kalbą. Taip pat bylos metu darbdavys pateikė įrodymus dėl advokato paslaugų išlaidų.
Pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, visa atsakomybė dėl transporto priemonės ir krovinio tinkamo naudojimo tenka darbuotojui, o darbavys savo ruožtu įsipareigoja organizuoti tinkamas darbo sąlygas dirbti su transporto priemone. Kaip vėliau darbdavys aiškino, kad jis suteikė tinkamas darbo sąlygas darbuotojui dirbti su transporto priemone, kurios vertė apie 27 000 eurų, kadangi jis buvo apdraudęs transporto priemonę privalomoju civiliniu draudimu. Anot jo, to pakako, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti su transporto priemone, kurios vertė eiliniam paprastam darbuotojui neįkandama. Darbdavys neinformavo darbuotojo, kad transporto priemonė nėra drausta Kasko draudimu. Kyla logiškas klausimas, ar protingas, atsakingas darbuotojas dirbtų su brangia transporto priemone, kuri nėra drausta?
Gindama darbuotoją, profesinė sąjunga sužinojo, kad darbavys nuolat bylinėjasi su darbuotojais dėl žalos atlyginimo http://eteismai.lt/imone/181351531/dgalkio-individuali-imone. Darytina išvada, darbdavys žinojo ir žino riziką apie galimas avarijas, žinojo ir žino, kad tolimųjų reisų vairuotojų, dėl jų darbo specifikos, tikimybė padaryti avariją yra ženkliai didesnė nei paprastų vairuotojų, vairuojančių priemones asmeniniams tikslams, tačiau nepaisant visų šių svarbių faktorių, darbdavys nesiėmė ir nesiima jokių priemonių mažinti galimas rizikas ir pasekmes.
Iš šios bylos akivaizdu, kad darbdavys visą savo verslo riziką perkėlė vairuotojui, o būtent šiuo atveju, vairuotojui, kuris viso įmonėje per pusantrus metus uždirbo apie 4,940 eurų neatskaičius mokesčių, darbdavys prašo iš jo priteisti 36359,43 eurų, kai viešai įmonė skelbėsi http://rekvizitai.vz.lt/imone/d_galkio/ , kad užpraeitų metų įmonės metinė apyvarta siekė nuo 3 000 000 iki 5 000 000 eurų, įmonei priklausė 78 transporto priemonės, 123 išpekramosios transporto priemonės, įmonėje dirbo 163 darbuotojai.
Šiaulių darbo ginčų komisija dėl procedūrinių terminų atsisakė nagrinėti šio darbdavio prašymą todėl byla dar gali persikelti į teismą.
Darbo ginčų komisijoje narį atstovavo teisininkė Ksenija Strazdė.
Gerbiami darbuotojai, skaitykite, ką pasirašote. Šios mūsų bylos nukentėjusysis turėtų ne vieną gyvenimą dirbti, kad galėtų išmokėti darbdaviui jo reikalaujamą sumą.