2019 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, Lietuvos vandentvarkos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Roma Tylienė, UAB „Ukmergės vandenys“ profesinės sąjungos pirmininkė Valerija Jarukienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Koordinacinės tarybos narė Alma Neverienė lankėsi UAB „Biržų vandenys“ įmoneje, kur susitiko su šios įstaigos profesinės sąjungos valdyba ir pirmininku Jonu Paulausku.
Susitikimo metu buvo aptartas pasiruošimas Lietuvos vandentvarkos įmonių kolektyvinei sutarčiai ir bendri veiksmai derantis dėl šios sutarties.
Didelį nerimą darbuotojams kelia Aplinkos ministerijos planai stambinti savivaldybėms priklausančias vandentvarkas įmones. Planuojama, kad per dvejus – trejus metus Lietuvoje liks 10 – 14 vandentvarkos įmonės.
Neaišku kaip šiuo metu savarankiškai dirbančios įmonės bus sujungtos: pagal upių baseinų, apskričių ribas, ar dalinai pagal apskričių ir upių baseinų ribas. Šiuos planų įgyvendinimą sunkina tai, kad vandentvarkos įmonės priklauso atskiroms savivaldybėms ir jų apjungimo klausimus turės spręsti savivaldybių tarybos.
Vandentvarkos įmonių finansinė padėtis taip pat yra skirtinga. Vienų įmonių, tokių kaip UAB „Ukmergės vandenys“ vadovai laiku padarė būtinas investicijas ir pertvarkė vandentiekius, todėl jos veikia pelningai, darbuotojai gali džiaugtis didesniais atlyginimais, o vartotojai mažesnėmis kainomis.
Kitų vandentvarkos įmonių vadovai to nepadarė, todėl jų finansinė padėtis neleidžia didinti atlyginimų ir mažinti vandens tiekimo kainų. Neaišku ar pelningas vandentvarkos įmones turinčios savivaldybės norės perimti kitų savivaldybių vandentvarkos įmones, kurios dirba nuostolingai.
Valerija Jarukienė papasakojo, kad viename susitikime su rinkėjais Ukmergėje rinktas Seimo narys atskleidė, kad šie vandentvarkos įmonių stambinimo planai tėra būdas įsisavinti europines lėšas, skirtas rengti vandentvarkos įmonių stambinimo projektą. Todėl jis siūlė į šiuos Aplinkos ministerijos planus nežiūrėti rimtai.
Profesinių sąjungų atstovai pasidalino savo darbo patirtimi. Laikas nuo laiko žiniasklaidoje pasirodantys siūlymai privatizuoti nepelningai veikiančias vandentvarkos įmones problemų neišspręstų.
Pasaulinė patirtis rodo, kad privatizavus monopolinę padėtį užimančias vandentvarkos įmones, vartotojams kainos išauga, o naujieji savininkai nėra suinteresuoti investuoti į įrenginių atnaujinimą, kuris kainuoja didelius pinigus.
Prieš dešimtmetį po audringų Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ protestų ir piketų UAB „Ukmergės vandenys“ buvo apsaugota nuo privatizavimo ir dabar sėkmingai veikia valdoma Ukmergės savivaldybės.
UAB „Biržų vandenys“ profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai atskleidė, kad Biržų savivaldybė 2006 – 2008 m. sugebėjo laiku paruošti investicijų projektus ir su europinių fondų pagalba sutvarkė gyventojų nuotekas, tačiau nesugebėjo laiku parengti projekto kanalizacijai įrengti.
Todėl dabar beveik pusė Biržų miesto namų nesinaudoja vandentiekiu, nes jo paprasčiausiai neturi. Skirtingai nei kitų rajonų vandentvarkos įmonės, teikiančios vandenį beveik visiems rajono miesteliams, UAB „Biržų vandenys“ tiekia vandenį tik Biržams ir Vabalninkui.
Dėl mažo vartotojų skaičiaus, gyventojų mažėjimo, mažų pensijų dėl ko seni žmonės taupo vandenį, UAB „Biržų vandenys“ teikiamo vandens savikaina yra aukšta.
Dar didesnę grėsmę darbuotojai mato, jei Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 rugsėjo 11 d. posėdyje priteis UAB „Biržų vandenys“ sumokėti apie 700 000 eurų baudą už viešojo pirkimo pažeidimus, kuriuos vykdydama Ventos – Lielupės baseinų 2004 -2006 m. Biržų projekto pirmąjį etapą, tvarkant vandentvarkos įrenginius, padarė Aplinkos projektų valdymo agentūra APVA.
Valstybės kontrolei nustačius šiuos pažeidimus ir pareikalavus grąžinti 10% projekte panaudotos sumos, Aplinkos projektų valdymo agentūra APVA, kuri priklauso Aplinkos ministerijai, perdavė šį reikavimą UAB „Biržų vandenys“, kad ši šią sumą sumokėtų kaip galutinės naudos gavėja.
UAB „Biržų vandenys“ kreipėsi į teismus, prašydama apginti nuo neteisėtų reikalavimų. Teisminiai ginčai tęsiasi jau kelerius metus, tačiau teisėjai nuolatos priteisia baudą mokėti ne pažeidimą padariusiai Aplinkos projektų valdymo agentūrai APVA, o UAB „Biržų vandenys“.
Jei Aukščiausiasis teismas priteis UAB „Biržų vandenys“ sumokėti apie 700 000 eurų baudą, Biržuose vanduo dar pabrangs, nes reikės įskaičiuoti šią sumą į vandens kainą, o darbuotojams bus ilgam „įšaldyti“ atlyginimai.
Viena iš priežasčių kodėl iki šiol yra nepasirašoma įmonės kolektyvinė sutartis yra tai, kad darbdaviai bijo susitarti dėl didesnių atlyginimų, nes Aukščiausiam teismui priėmus nepalankų įmonei nuosprendį, nebus lėšų jiems didinti.
Profesinių sąjungų atstovai susitiko su UAB „Biržų vandenys“ direktoriumi Rimantu Martinoniu ir kartu aptarė padėtį įmonėje ir būdus sprendžiant iškylančias problemas.