2018 m. sausio 8 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje įvyko Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” ir kitų medikų profesinių sąjungų, kurios pasirašė ir nepasirašė kolektyvinės šakos sutarties, atstovai. Susitikime dalyvavo Lietuvos medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Jolanta Keburienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” generalinis sekretorius Ričardas Garuolis ir teisininkas Vitalijus Jarmontovičius.
Pernai vasaros pabaigoje Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” atstovai ir kitos profesinės sąjungos, palaikant Lietuvos medikų sąjūdžiui, atsisakė pasirašyti Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį, nes joje buvo įteisinta pilna materialinė atsakomybė už netyčia padarytą žalą, nors naujasis Darbo kodeksas apriboja tokią materialinę atsakomybę šešių vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžiu, taip pat apribojamos profesinių sąjungų galimybės protestuoti ir įteisinami kiti nepalankūs darbuotojams reikalavimai.
Santaros gydytojų sąjungos vadovas Valdas Pečeliūnas pažymėjo, kad Lietuvos gyventojų amžius yra vienas ir trumpiausių, o sveikatos apsaugos finansavimas yra vienas iš skurdžiausių Europoje. Galiojanti šakos kolektyvinė sutartis, pasak jo, esminių sveikatos apsaugos sistemos problemų nesprendžia, teisingų medikų atlyginimų neužtikrina, jų darbo krūviai yra per dideli, o gydytojai neskatinami tobulėti.
Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė atsakė, kad Vyriausybė pasiryžusi net 17-20% didinti finansavimą sveikatos apsaugai, jei gydytojai parodys gerus darbo rezultatus t.y. Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė pailgės. Ji nepatikslino, kaip gaunant nepakankamą finansavimą medikai galėtų prailginti pacientų amžių, kai jaunimui emigruojant Lietuvos visuomenė vis labiau sensta.
Susitikime buvo svarstoma ar šios šakos sutarties nepasirašiusios profesinės sąjungos turėtų sudaryti kitą šakos kolektyvinę sutartį ar vadovautis jau galiojančia šakos kolektyvine sutartimi, ją papildžius naujais pakeitimais, kurie labiau pagerintų darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas.
Tos profesinės sąjungos, kurios norėtų, galėtų prie galiojančios sutarties prisijungti derybų metu arba po galiojančios sutarties patobulinimo. Pagal paskutinį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimą, šakos kolektyvinė sutartis gali būti taikoma tik tiems darbuotojams, kurių profesinės sąjungos pasirašė šią sutartį, tačiau sveikatos įstaigų profesinės sąjungos gali, jei nori papildyti arba nepapildyti savo įmonių kolektyvines sutartis nuostatomis, kurios yra pasirašytoje šakos kolektyvinėje sutartyje.
Buvo sutarta, kad iki kovo pradžios profesinės sąjungos, nepasirašiusios šakos kolektyvinės sutarties, atliks reikiamus formalumus, kad galėtų dalyvauti derybose dėl šakos kolektyvinės sutarties sudarymo.
Ričardas Garuolis paragino kuo greičiau pradėti derybas, nes, jei norima gauti papildomą finansavimą, būtina šiuo klausimu susitarti iki vasaros.
Nuspręsta kitą susitikimą surengti kovo pradžioje per tai laiką siunčiant ministerijai savo pasiūlymus, kurie būtų įtraukti į kolektyvinę sutartį.