2022 m vasario 4 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė kreipėsi į Lietuvos Prezidentą G. Nausėdą, Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen ir Ministrę Pirmininkę I. Šimonytę, ragindama pradėti indeksuoti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir socialines išmokas pagal tai kiek auga infliacija, o Gyventojų neapmokestinamų pajamų dydį (GNPD) susieti su minimalia mėnesine alga (MMA). Nors Bazinės algos dydis, pagal kurį nustatomi viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, 2022 m. buvo padidintas 4 eurais, tačiau tai atlyginimus pakėlė tik 2.26 % t.y. daug mažiau nei auga infliacija.
LR Prezidentui J.E. Gitanui Nausėdai
LR Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
Dėl atlyginimų, socialinių išmokų ir Gyventojų neapmokestinamų pajamų dydžio (GNPD) indeksavimo
Palaikome LR Prezidento pasiūlymus, kurie sušvelnintų neigiamą rekordinės infliacijos augimo poveikį Lietuvos gyventojams, ypač gaunantiems mažiausias pajamas.
Lietuvoje socialinė atskirtis ir nelygybė yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Tačiau nepaisant daugelį metų sparčiai augančio Lietuvos ūkio socialinė nelygybė mažėja labai lėtai.
Pritariame Prezidentui, kad augant infliacinėms valstybės biudžeto pajamoms reikia jas panaudoti mažinant socialinę nelygybę, kurią auganti infliacija didina.
Todėl siūlome įgyvendinti ne tik vienkartines priemones, kurios mažintų neigiamą infliacijos poveikį gyventojams, tokias kaip Gyventojų neapmokestinamo pajamų dydžio (GNPD) didinimas, vienkartinių socialinių išmokų mokėjimas ir pn., bet ir sukurti ilgalaikę sistemą, kuri neleistų infliacijai mažinti gyventojų pajamų, ir neleistų stabdyti Lietuvos ūkio augimo dėl to, kad infliacija sumažino gyventojų vartojimą.
Raginame Lietuvoje pagaliau pradėti indeksuoti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir socialines išmokas pagal tai kiek auga infliacija.
Vadovaujantis išsivysčiusių Vakarų Europos valstybių patirtimi ir įvertinus Lietuvos ypatybes galima būtų svarstyti įvairius indeksavimo metodus (įtraukiant praėjusių metų, einamų metų, būsimų metų prognozuojamų infliaciją ar kita) ir infliacijos kompensavimo mechanizmus.
Lietuvos gyventojai, vadovaujantis Danijos pavyzdžiu, galėtų metų pradžioje gauti taip vadinamą tryliktą atlyginimą, pensiją ar socialinę išmoką, kuriuos sudarytų dėl išaugusios infliacijos atsiradęs skirtumas.
Valstybė, pradėjusi viešojo sektoriaus darbuotojų algų ir socialinių išmokų indeksavimą, parodytų gerą pavyzdį ir taip paskatintų indeksuoti atlyginimus privačiame sektoriuje, o tai dar labiau padidintų teigiamą poveikį valstybės biudžeto pajamoms ir visam Lietuvos ūkiui.
Kadangi Lietuvoje atlyginimai, tame tarpe Minimali mėnesinė alga (MMA) kiekvienais metais auga, reikėtų ne vienkartinio GNPD didinimo, o susieti jo didinimą su MMA, nustatant pastovų koeficientą, kad GNPD būtų 80%, 90% ar kito MMA dydžio.
Išvardintų priemonių įgyvendinimo jau daug metų laukia Lietuvos darbuotojai, nes jos padėtų apsaugoti gyventojų pajamas nuo infliacijos daromos žalos, palengvintų valstybinių institucijų darbą, specialistai neišeitų iš darbo, nes jų algos nebespėja paskui infliaciją, didintų finansų skaidrumą ir Lietuvos ūkio tvarumą.
Pagarbiai
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė