2021 m. lapkričio 26 d. posėdyje Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdyba apsvarstė Lietuvoje įvedamus taršos mokesčius ir pateikė savo pastabas ir pasiūlymus, kuriuos Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius nusiuntė Lietuvos Prezidentui G.Nausėdai, Seimo pirmininkei Čmilytei – Nielsen ir Ministrei Pirmininkei I.Šimonytei.
LR Prezidentui J.E. Gitanui Nausėdai
LR Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei – Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
Kopija: LR Aplinkos apsaugos ministrui Simonui Gentvilui
DĖL AUTOMOBILIŲ TARŠOS MOKESČIO
Aplinkos apsaugos ministerijos siūlomos įstatymų pataisos dėl automobilių taršos mokesčių, mūsų manymu, yra taisytinos, nes nebus pakankamai efektyvios, kad būtų sumažintas CO2 išmetimas, ir yra socialiai neteisingos, nes didžiąją dalį šių mokesčių sumokėtų mažas pajamas gaunantys vairuotojai.
Būtina išskirti Lietuvos didmiesčių ir regionų padėtį.
Įvedus minėtus taršos mokesčius labiausiai nukentėtų mažas pajamas gaunantys regionų gyventojai, kurie neturi lėšų, kad nusipirktų naujesnį ir mažiau taršų automobilį, o viešasis transportas, kuris dėl gyventojų mažėjimo teikia vis mažiau paslaugų, negalėtų pakeisti asmeninio automobilio teikiamų galimybių. Todėl nuosavas automobilis regionuose dažnai yra vienintelė priemonė nuvykti į darbą, parduotuves, gydymo įstaigas ir pn., o registracijos mokesčio automobiliams įvedimas padidintų socialinę atskirtį, nedarbo augimą regionuose ir tolesnį jų tuštėjimą.
Mokėti vienodą registracijos mokestį visiems vienodus automobilius turintiems savininkams, būtų socialiai neteisinga, nes CO2 išmetimo dydis priklauso, ne nuo automobilio gebėjimo išmesti CO2, o nuo to kiek šis automobilis nuvažiuoja kilometrų. Todėl rečiau važiuojantis taršus automobilis per metus išmes mažiau CO2 nei mažiau taršus, bet dažnai važiuojantis automobilis.
Siekiant mažinti CO2 išmetimą būtų daug tikslingiau ne apmokestinti taršius automobilius nauju registracijos mokesčiu, o iš vis nebeleisti jų registruoti Lietuvoje.
Netiesioginis taršos mokestis jau yra įvestas akcizų kurui pavidalu, nes kuo daugiau automobiliai važiuoja ir išmeta CO2, tuo daugiau jų savininkai sumoka akcizo mokesčio už kurą. Todėl daugiau važinėjantys vairuotojai stengiasi pirkti mažiau kuro sunaudojančius ir tuo pačiu mažiau CO2 išmetančius automobilius.
Ekspertai teigia, kad tokios pačio tūrio benzininiai varikliai išmeta daugiau CO2 nei dyzeliniai varikliai, o elektriniai automobiliai dėl jų gamybos ir utilizavimo ypatumų bei taršios elektros gamybos, išskiria daugiau CO2 nei benzininiai ir dyzeliniai varikliai. To būdu kyla abejonės ar Aplinkos apsaugos ministerijos siekis sumažinti dyzelinių automobilių kiekį ir pakeisti juos benzininiais ir elektriniais automobiliais sumažins CO2 išmetimą Lietuvoje.
Nors dyzeliniai automobiliai išmeta mažiau CO2, bet jie daugiau teršia aplinką kietosiomis dalelėmis, azoto junginiais ir kitomis kancerogeninėmis medžiagomis. Regionuose, kur automobilių eismas nėra intensyvus, dyzelinių automobilių išmetama tarša yra daug mažesnė nei didesniuose miestuose, kuriuose automobilių yra daug daugiau, o eismas daug intensyvesnis.
Todėl didesniuose miestuose būtina įvairiais būdais riboti dyzelinių automobilių skaičių, skatinant netaršaus viešojo transporto prieinamumą, miestų prieigose sukuriant automobilių stovėjimo aikšteles regionų gyventojams, atvykstantiems į miestą, kur jie palikę nuosavus automobilius galėtų persėsti į netaršų viešąjį transportą.
Regionuose viešasis transportas dėl gyventojų mažėjimo tampa vis labiau nuostolingas, keleivių pervežimai retėja, o gyventojams teikiama vis mažiau viešojo transporto paslaugų. Be to, autobusai išskiria daugiau CO2 nei lengvieji automobiliai. Todėl tikslinga vystyti lanksčiau už maršrutinius autobusus dirbančių socialinio taksi paslaugas, kad automobilių neturintys, ypač senyvo amžiaus gyventojai nebūtų atskirti nuo visuomenės ir galėtų naudotis visomis Lietuvos gyventojams reikalingomis paslaugomis.
Taip pat lieka neaišku kaip Lietuvoje bus įgyvendinama perėjimo prie netaršių automobilių politika:
1. Kaip bus sprendžiamas mažas pajamas gaunantiems gyventojams priklausančių senų ir taršių automobilių likimas, kuomet jų savininkai nebegalės jų parduoti, nes niekas nenorės jų pirkti, o naujų netaršių automobilių jie negalės įpirkti;
2. Kaip bus sprendžiamas netaršaus viešojo transporto prieinamumo didinimo klausimas, ypač svarbus regionų gyventojams;
3. Kaip ir kokiu nuoseklumu bus kuriama netaršiam transportui reikalinga infrastruktūra.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ palaiko Europos profesinių sąjungų nuomonę „No Green Deal without Social Deal“ t.y. „Žalioji politika“ negali būti vykdoma pažeidžiant socialinio teisingumo principus, didinant gyventojų socialinę atskirtį, nelygybę ir mobilumo skurdą, o turi gerinti visų gyventojų gyvenimo kokybę.
Pagarbiai
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis