Lietuvos transporto darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Egidijus Pribušauskas kreipėsi į Seimo pirmininkę V.Čmilytę-Nielsen ir Konkurencijos tarybos pirmininką Š.Keserauską, ragindamas atmesti leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių projektą, kuris būtų nenaudingas darbuotojams ir keleiviams.
Lietuvos respublikos
Seimo Pirmininkei
Viktorijai Čmilytei-Nielsen 2020 – 11 – 26
Lietuvos respublikos
Konkurencijos tarybos
Pirmininkui
Šarūnui Keserauskui
DĖL NAUJO TOLIMOJO SUSISIEKIMO MARŠRUTŲ TINKLO SUDARYMO
2020 m. rugsėjo 28 d. vyko Patariamosios tarybos dėl reguliaraus susisiekimo autobusais transporto teisinio reglamentavimo Lietuvoje tobulinimo posėdis, kuriame buvo pateiktas Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) projektas.
Lietuvos transporto darbuotojų profesinę sąjungą „Solidarumas” susipažino su siūlomais maršrutų sudarymo kriterijais – jiems nepritaria ir, mano, kad nukentės ir keleiviai, ir vežėjai. Keleiviams bus sudėtingiau pasiekti reikiamus objektus, o dirbtinai maršrutuose sumažinus keleivių skaičių, sumažės ir maršruto ekonominis potencialas, o tai neišvengiamai pablogins keleivinio transporto įmonių darbuotojų finansinę padėtį.
Įtvirtinus siūlomus kriterijus, būtų sugriautas dabartinis gerai funkcionuojantis ir keleivių poreikius atitinkantis maršrutų tinklas. Akivaizdu, jog Taisyklių projekte yra proteguojamas geležinkelių transportas.
Rengiant maršrutų sudarymo kriterijus iš esmės nėra atsižvelgiama į realius keleivių poreikius. Pvz:. Taisyklių projekto 121.8. punktas nustato, kad stotelės į maršrutą yra įtraukiamos, jei tenkina visus tame punkte nustatytus kriterijus. Tai reiškia, jog netenkinus bent vieno kriterijaus stotelės į maršrutą nėra įtraukiamos.
Bet tokiu atveju, kyla paprastas klausimas – kaip sužinoti, koks darbo vietų skaičius yra tam tikroje teritorijoje? Kas nuolat atliks tokį vertinimą? Arba ką daryti keleiviui, kurio stotelė yra nutolusi daugiau nei 2 km nuo maršruto trajektorijos, pvz., jei koks nors miestelis yra 2,2 km nuo plento – maršruto trajektorijos?
Todėl kyla klausimai, kas turima omenyje kalbant apie trajektoriją ir kaip tai turėtų būti suprantama, ar keleiviui išvis lieka galimybė keliauti, ar ta galimybė yra susiaurinama iki vieno reiso per dieną?
Kaip tokiu atveju elgtis keleiviams, kurie iš kaimo vietovės turi pasiekti mieste ar rajone esančią darbovietę, gydymo, mokslo ar ugdymo įstaigas?
Taip pat Lietuvos keleivinio transporto įmonės yra sunerimusios dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, pagal kurį turi būti nutrauktos teisėtai sudarytos ir iki 2023 m. galiojančios sutartys tarp LTSA ir vežėjų, o vežėjai būtų parenkami tarptautinio konkurso būdu.
Atsiranda grėsmė rinką užvaldyti stambiam užsienio vežėjui ar vežėjams, taip dar labiau pabloginant Lietuvos keleivinio transporto įmonių darbuotojų padėtį.
Tokie siūlymai ar sprendimai prieštarauja Europos Komisijos rekomendacijoms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės viešiems patikinimams susilaikyti nuo teisinio reguliavimo pokyčių, apsunkinsiančių nukentėjusių nuo koronaviruso epidemijos ūkio subjektų, kuriems priskiriamos ir keleivių vežimo įmonės, būklę.
Tolimasis susisiekimas nereikalauja valstybės biudžeto lėšų, nes yra išlaikomas iš vežėjų, todėl Lietuvos transporto darbuotojų profesinę sąjungą „Solidarumas”, mano, kad griauti šio susisiekimo sistemos ekonominius pagrindus yra neteisinga. Reglamentavimo pakeitimas neturi bloginti keleivių ir vežėjų situacijos.
Pagarbiai
Lietuvos transporto darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“
pirmininkas Egidijus Pribušauskas