2015 sausio 28 dieną vykusiame Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje buvo sprendžiami svarbūs klausimai, susiję su sveikatos priežiūros sektoriaus finansavimo galimybėmis, esant didesniam šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui. Buvo nutarta rekomenduoti įstaigų vadovams didinti slaugytojų darbo užmokestį.
Gerėjant Lietuvos ekonominei situacijai, didėja ir PSDF biudžetas. Lyginant su praėjusiai metais, 2015 m. PSDF didėja 7,8 proc.– 100 mln. eurų (345,4 mln. Lt). Didžiąją jų dalį (virš 978,5 mln. eurų, apie 3,4 mlrd. litų) numatoma skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, o tai yra beveik 71 mln. eurų daugiau, nei pernai.Kaip žinia, sveikatos priežiūros įstaigos gauna finansavimą iš PSDF už suteiktas paslaugas. Kiekviena paslauga įvertinta balais, o kiekvienais metais, atsižvelgiant į PSDF finansines galkimybes, tvirtinant biudžetą nustatoma ir balo vertė. Įvedus šią sistemą buvo numatyta, kad balo vertė bus lygi vienam litui, tačiau ekonominės krizės laikotarpiu balo vertė buvo gerokai sumažinta, taigi už suteiktas paslaugas buvo sumokama mažiau. Gydymo įstaigos taupė kaip išmanė: mažino atlyginimus, ribojo paslaugų teikimą, įvedinėjo priemokas ir kitokius mokėjimus.
Gerėjant ekonominei situacijai balo vertė pradėta atstatinėti, kasmet po kelis centus vis didėja, o šiais metais jau sieks 0,99 lito, o kai kurioms paslaugoms ir numatytąjį 1 litą. Taigi, gydymo įstaigų finansinė situacija gerėja.
Profesinės sąjungos senokai reikalauja didinti atlyginimus, ypač mažiausiai uždirbantiems sektoriaus darbuotojams. PSDT posėdžio metu buvo pristatyta slaugytojų darbo užmokesčio analizė įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose, kurią atliko Valstybinė ligonių kasa. Kai kuriose, ypač rajonų, ligoninėse situacija iš tiesų graudi – slaugytojų atlyginimas ne daug viršija minimumą (MMA), o jeigu nuo liepos MMA dar kils, slaugytojos – kvalifikuoti darbuotojai, atsakingi už pacientų sveikatą ir gyvybę – teuždirbs minimumą. Kad tokia padėtis nebegali būti toliaruojama pagaliau suprato ir Sveikatos apsaugos ministerija. Deja, ministerijos galios ribotos – sveikatos priežiūros įstaigos yra viešosios įstaigos, o tai reiškia, kad tvarkosi savarankiškai ir darbo užmokestį darbuotojams nustato pačios, dažnai pagal visiškai nesuvokiamus kriterijus. Ministerija gali labiau reguliuoti tik jai pavaldžių įstaigų vadovų sprendimus.
Taigi, kiek verta Privalomojo sveikatos draudimo tarybos bei ministerijos rekomendacija didinti darbo užmokestį? Galutinis rezultatas priklausys nuo daugelio faktorių – vadovų geros valios, darbuotojų atkaklumo, profesinių sąjungų aktyvumo ir, žinoma, Lietuvos ekonominės situacijos, nes kol realūs pinigai į PSDF nesurinkti ir neišmokėti, viskas yra tik prognozės ir planai. Tačiau profesinėms sąjungoms tai stiprus „koziris” derybose.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybą sudaro profesinių sąjungų, pacientų, valstybės valdymo institucijų bei darbdavių atstovai. LPS Solidarumas atstovė PSD taryboje Jurgita Žiūkienė. Taryba svarsto sveikatos priežiūros finansavimo problemas, prioritetus, teikia rekomendacijas dėl privalomojo sveikatos draudimo sistemos tobulinimo.