Prieš trisdešimt metų, birželio 3 d. Lietuvoje susikūrė Sąjūdis. Jis ne tik atvedė Lietuvą į Nepriklausomybę, bet ir įkvėpė darbuotojus kurti nepriklausomas profesines sąjungas.
Vienoje „Atgimimo bangos“ laidoje Sąjūdžio vadovas prof. Vytautas Landsbergis kreipėsi į Lietuvos darbininkus, klausdamas ar jie tikrai pritaria Lietuvos Nepriklausomybės siekiui, o jei pritaria kodėl leidžia okupantams kalbėti darbininkų vardu. Atsakydami darbininkai 1989 m. liepos 1 d. įkūrė pirmą Lietuvoje komunistų partijos nekontroliuojamą profesinę sąjungą, pavadinę ją Lietuvos darbininkų sąjunga, kuri nuo pat pradžių veikė kaip Sąjūdžio dalis.
Pirmuoju jos pirmininku buvo išrinktas Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Uoka. Daugelis šios sąjungos kūrėjų aktyviai įsitraukė į Lietuvos valstybės atkūrimo darbus: vieni tapo Sąjūdžio mitingų tvarkdariais „žaliaraiščiais“, kiti kariais savanoriais, gynusiais Aukščiausiąją tarybą, kiti aktyviai dalyvavo Sąjūdžio mitinguose ir nepapūgę prarasti darbą drąsiai skleidė Lietuvos Nepriklausomybės idėjas savo darbo vietose, kur įmonių administracijos palaikoma antivalstybinė „Jedinstvos“ organizacija bandė nuteikti darbininkus prieš Lietuvos valstybės atkūrimą.
2002 m. Darbininkų sąjunga persivadino į Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“. Profesinės sąjungos nariai toliau tęsia kovą prieš nuo okupacijos laikų likusį sovietinį požiūrį į darbuotojus, kovoja, kad atkurtoje Lietuvos valstybėje būtų diegiami europietiško socialinio dialogo, socialinio teisingumo, socialinės valstybės, pagarbos žmogui ir jo orumui principai.
Nuotraukoje apačioje pirmąjame Lietuvos darbininkų sąjungos suvažiavime kalba pirmasis jos vadovas Kazimieras Uoka.