2024 m. birželio 12 d. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda Seime pasakė savo inauguracijos kalbą. Nors profesinių sąjungų jis nepaminėjo, tačiau savo pasisakymuose Prezidentas palaikė daugelį profesinių sąjungų pasiūlymų.
Pažymėjęs, kad šiuo metu vykstant karui Ukrainoje pagrindinis valstybės uždavinys yra užtikrinti jos piliečių saugumą, jis pareiškė, kad bet kokios atskirties mažinimas prilygsta valstybės nacionalinio saugumo stiprinimui.
G. Nausėda: „Kad ir kokio dydžio turėtume Lietuvos kariuomenę, kad ir kiek turėtume draugų ir sąjungininkų, stiprūs būsime tiek, kiek vienybės sutelksime čia, Lietuvoje. Todėl man gerovės valstybės kūrimas ir visų rūšių atskirties mažinimas šiandien yra ne tik teisingumo, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.
Pasigirsta sakančių, kad kova su atskirtimi esą jau pabodo, ar kad neva niekur neveda. Pabandykite tai į akis pasakyti Lietuvos žmonėms! Žiauru būtų taip kalbėti su tais, kam skauda ir kas šiandien bando pakilti iš skurdo arba į jį nenuslysti. Mūsų senjorai, žmonės su negalia, vaikus auginančios šeimos, ypač vieniši tėvai, kaime gyvenantys žmonės to tikrai nenusipelno.
Šiandien visiškai aišku, kad atskirties ir nelygybės mažinimo politika negali būti paliekama savieigai. Rinkos jėgų automatizmas, atvirkščiai, atskirtį tik didina.
Atskirties mažinimas ne tik užtikrina orų ištisų visuomenės grupių gyvenimą, bet ir skatina naujoves bei kūrybiškumą, nes žmonės gali ugdyti savo talentus ir įgyvendinti savo idėjas. Atskirties mažinimas gerina visuomenės sveikatą, nes žmonės lengviau pasiekia sveikatos priežiūros, švietimo bei kitas esmines paslaugas ir ilgiau išlieka darbingi. Atskirties mažinimas taip pat prisideda prie politinio stabilumo, sklaidydamas socialinę įtampą. Atskirties mažinimas kuria tvaresnę mūsų visų ateitį, nes užtikrinama visų žmonių galimybė ugdytis ir prisidėti prie visuomenės gerovės“.
Prezidentas ragino mažinti ne tik socialinę, bet ir teritorinę atskirtį.
G. Nausėda: „Mes taip pat neturime teisės fiziškai atskirti Lietuvos žmonių. Jokia forma. Negalime taikstytis nei su neįveikiamais stačiais laiptais ar nepasiekiama viešąja informacija, nei su griūvančiais tiltais, duobėtais žvyrkeliais ar kas kelias dienas pro šalį pravažiuojančiais autobusais.
Šiandien susisiekimas Lietuvoje, ypač regionuose, yra rimta problema. Todėl per ateinančius penkerius metus turėsime pakelti investicijų į šalies transporto infrastruktūrą lygį. Nuosekliai ir tvariai didinti finansavimą bei stabilizuoti ir pagerinti šalies kelių būklę. Užtikrinti viešojo transporto maršrutus regionuose. Pagaliau turime pabaigti integruotis į europinį geležinkelių tinklą ir tapti normalia Europos Sąjungos valstybe su veikiančiais ir visuomenei naudą nešančiais geležinkeliais“.
Prezidentas pritarė profesinių sąjungų raginimui didinti pensijas, kurios Lietuvoje lyginant su vidutiniu atlyginimu yra vienos iš pačių mažiausių Europos Sąjungoje.
G. Nausėda: „Amžėjančioje visuomenėje daug lems mūsų gebėjimas užtikrinti orų gyvenimą vyriausiems mūsų visuomenės nariams. Turime geriau apibrėžti senjorų teises, remti juos viešosiomis paslaugomis, plėsti sveikatos priežiūros ir sveikatinimosi, mokymosi visą gyvenimą, ilgalaikės priežiūros galimybes. Pats inicijuosiu ir remsiu kitų pasiūlymus, kad senjorų pajamos ir toliau kasmet augtų – bent iki Europos Sąjungos vidurkio“.
Prezidentas iškėlė ambicingą tikslą tapti Lietuvai draugiškiausia šeimoms valstybe Europoje.
G. Nausėda: „Tik fragmentišką dėmesį iki šiol skyrėme šeimų poreikiams. Turime pereiti nuo dabar padrikai valdomos iki sąmoningos, gerai koordinuotos ir kompleksiškos šeimų politikos, orientuotos į ambicingą tikslą – tapti šeimoms draugiškiausia šalimi Europoje. Todėl ieškosiu sprendimų priėmėjų sutarimo dėl palankesnių mokestinių sąlygų, viešųjų paslaugų, ypač ikimokyklinio ugdymo, prieinamumo vaikus auginančioms šeimoms. Sieksiu plėsti neformaliojo vaikų švietimo programas – taip palengvinsime dirbančių tėvų rūpestį dėl vaikų užimtumo, taip pat spręsime vaikų fizinės ir emocinės sveikatos, narkotinių medžiagų vartojimo ir kitas, į nusikalstamą veiklą vedančias, problemas. Turime ne tuščiu kalbėjimu, o darbais spręsti ir būsto prieinamumo problemą“.
Lietuvos Prezidentas pasmerkė ne vieną dešimtmetį Lietuvoje vykdomą viešojo sektoriaus „optimizaciją“, kurią nuolatos kritikuoja profesinės sąjungos.
G. Nausėda: „ Apskritai turime iš naujo pergalvoti, ką reiškia ir ką Lietuvai atneša žodis optimizacija. Optimizavome transportą ir mokyklas, optimizuojame teismus ir viešąsias paslaugas, po savęs palikdami tuščius pastatus ir nereikalingumo jausmą žmonėms.
Pasikartosiu – į regionų politiką turime žiūrėti kaip į investicinę galimybę, o ne administracinę finansinę naštą. Ekonomiškai patrauklios darbo vietos regionuose neįmanomos be kokybiškų viešųjų paslaugų, o viešosios paslaugos – be gyventojų, kurie jomis naudotųsi. Pakeisti ilgus dešimtmečius vykstantį centralizavimo ciklą nebus paprasta, bet, neabejoju, įmanoma. Reikia tik supratimo ir politinės valios.
Kai pasieksime ryškių permainų mažindami įvairių rūšių atskirtį, šalyje padaugės to, kas neįkainojama, bet didžiai vertinga. Turėsime daugiau teisingumo jausmo. Turėsime dar daugiau paskatų piliečiams tikėti, pasitikėti ir ginti valstybę“.
Lietuvos Prezidentas paragino: „Privalome nepasiduoti optimizacijos virusui ir kultūros galią, jos organizacijų tinklą bei infrastruktūrą vertinti ne ekonominiais, o prasmingumo rodikliais. Tam būtina sąmoninga valstybės veikla. Savivaldos, ypač didžiųjų miestų savivaldybių, įsitraukimas čia yra esminis“.
Prezidentas savo kalboje skatino didinti finansavimą švietimui.
G. Nausėda: „Lietuva neturi daug naudingųjų iškasenų. Čia nerasi retųjų metalų. Bet mes turime žmones. Darbščius, norinčius tobulėti, dirbti, kurti žmones. Tai – vertingiausias Lietuvos turtas.
Todėl dėmesys ir investicijos į švietimą, studijas ir mokslą privalo būti mūsų valstybės prioritetu. Nereikia skambių žodžių, nereikia didingų pažadų. Reikia tiesiog valstybės pasitikėjimo mokytojais ir mokyklomis, didesnio savivaldybių savarankiškumo priimant sprendimus, investicijų į mokytojų atlyginimus ir palankesnes darbo sąlygas.“
Prezidentas netiesiogiai pritarė ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymui steigti Lietuvos valstybinį komercinį banką, kad įmonės galėtų lengviau ir už mažesne palūkanas pasiskolinti lėšų verslo plėtra. Šiuo metu Lietuvoje monopolinę padėtį užėmę Skandinavijos bankai yra patys pelningiausi Europoje, o gyventojai ir verslas yra priversti skolintis 15 proc. brangiau nei ES vidurkis, nors Lietuvos finansinė padėtis yra viena iš geriausių Europoje, todėl palūkanos už paskolas turi būti mažesnės nei ES vidurkis.
G. Nausėda: „Sieksiu, kad artimiausius metus nuosekliai gerintume verslo prieigą prie finansavimo. Tai – viena iš didžiausių struktūrinių problemų, kurią spręsdami jau pasistūmėjome per dvi ar daugiau stotelių. Sukūrėme Nacionalinį plėtros banką ir priėmėme svarbų sprendimą palankiomis sąlygomis iš Europos Komisijos skolintis 1 mlrd. eurų verslo investicijoms. Tačiau tai buvo tik kelio pradžia“.
Po inauguracinės kalbos Seime Prezidentas G. Nausėda į iškilmes Prezidentūroje pakvietė ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkę Kristiną Krupavičienę.
Lietuvos Prezidentas pagal Lietuvos Konstituciją turi mažiau galių nei Ministras Pirmininkas, tačiau jo vaidmuo yra svarbus po rinkimų formuojant naują Vyriausybę. Todėl reikia tikėtis, kad po Lietuvos Prezidento rinkimų prisiekiant naujai Vyriausybei ar po 2024 m. rinkimų į Seimą dalis Prezidento G. Nausėdos pasiūlymų bus pradėta įgyvendinti.
Visą Lietuvos Prezidento G. Nausėdos kalbą skaityti čia.