Neišmokėti atlyginimai, neteisėtai skirtos drausminės nuobaudos ar vienašališkai pakeistos darbo sutartys – per praėjusius metus dėl šių darbo teisės pažeidimų į darbo ginčų komisijas buvo kreiptasi daugiau nei 5 tūkstančius kartų. Beveik 1,9 tūkst. bylų buvo priimti pareiškėjams palankūs sprendimai, 554 bylos baigėsi taikos susitarimais. Dar daugiau nei 1 tūkst. bylų buvo nutrauktos ar atsisakyta jas nagrinėti, dažniausiai dėl to, kad ginčo šalys savo nesutarimus išsprendė iki komisijos posėdžio.
Nuo praėjusių metų pertvarkius individualių darbo ginčų sprendimo tvarką, iš teismų jų nagrinėjimą perėmė darbo ginčų komisijos, įsteigtos prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių. Tai leido ne tik maksimaliai – iki vieno mėnesio – sutrumpinti darbo ginčų sprendimo laiką, suteikė galimybę ginti savo pažeidžiamas teises didesniam skaičiui žmonių (paslauga valstybės teikiama nemokamai, mažiau formalumų, nereikalingas advokatas, į komisijas gali kreiptis ir darbdaviai), bet ir iš esmės pakeisti darbuotojų ir darbdavių tokių nesutarimų sprendimo būdą. Darbo ginčų komisijos bylą nagrinėja trišaliu principu – ginčo nagrinėjimo procese dalyvauja VDI atstovas ir socialiniai partneriai (t.y. darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovai) ir, atsižvelgę į visas aplinkybes, priima sprendimą. Tokiu būdu užtikrinamas proceso objektyvumas ir skaidrumas.
Absoliuti dauguma, t.y. daugiau nei 90 proc., nagrinėjamų darbo bylų yra dėl darbuotojams laiku neišmokamo darbo užmokesčio, vėluojančio galutinio atsiskaitymo bei negautų kitų su darbo santykiais siejamų išmokų. Likusiose bylose darbuotojai prašo panaikinti drausmines nuobaudas ar darbdavio reikalavimus atlyginti mokymo išlaidas, taip pat skundžiami neteisėti darbo sutarčių pakeitimai, netinkamas darbo ir poilsio laiko grafikų sudarymas. Darbdaviai, besikreipiantys į darbo ginčų komisijas, paprastai prašo iš darbuotojų priteisti kompensacijas už padarytą materialinę žalą.
„Palyginti su, tarkim, 2011 metų darbo bylų skaičiumi teismuose, pernai pas mus jų išspręsta dvigubai daugiau. Šis skaičius ir faktas, jog vos keletas darbo ginčų komisijų sprendimų buvo apskųsti teismuose rodo, jog tai efektyvus ir reikalingas instrumentas siekiant užtikrinti tiek darbuotojų, tiek darbdavių teises. Ypač kalbant apie bylas, susijusias su darbo užmokesčiu, kai darbuotojui aktualu uždirbtus pinigus atgauti kaip galima greičiau. Be to, bendras darbas komisijose skatina ir socialinį dialogą, kuris yra esminis civilizuotų darbo santykių pagrindas“, – teigia Lietuvos Respublikos valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis.
PAPILDOMA INFORMACIJA
Trumpai apie darbo ginčų nagrinėjimą
Kas yra individualus darbo ginčas? Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, paskirtos drausminės nuobaudos, nesuteiktų atostogų ir pan. Pabrėžtina, jog darbuotojo atleidimo iš darbo ar grąžinimo į pareigas teisėtumo klausimai, kaip ir anksčiau, sprendžiami teismuose.
Kas yra darbo ginčų komisija? Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus. Lietuvoje veikia 13 darbo ginčų komisijų: 4 – Vilniuje, 3 – Kaune, 2 – Klaipėdoje, po 1 – Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Telšiuose. Utenos, Marijampolės, Tauragės apskritis aptarnauja atitinkamai Vilniaus, Kauno, Telšių darbo ginčų komisijos. Komisijos yra įsteigtos prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių.
Kas gali kreiptis į darbo ginčų komisijas? Į darbo ginčų komisijas gali kreiptis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, jei jų teisės pažeidžiamos.
Kaip nagrinėjami darbo ginčai ir priimami sprendimai? Darbuotojo ar darbdavio pareiškimą gavusi komisija su juo susipažins, esant reikalui, apklaus įmonės darbuotojus, susirinks kitą reikiamą informaciją. Paskirtą dieną į komisijos posėdį bus kviečiamos abi darbo ginčo šalys – darbdavys ir darbuotojas. Posėdžio tikslas – sutaikinti abi šalis. Jei tai nepavyksta, komisija balsuoja dėl sprendimo priėmimo. Visų komisijos narių balsai – lygiateisiai, t.y. nė vienas jų neturi lemiamo balso. Komisija sprendimą gali priimti ir vienai iš šalių nedalyvaujant posėdyje.
Per kiek laiko darbo ginčų komisija išspręs individualų darbo ginčą? Komisija privalo darbo ginčą išspręsti per vieną mėnesį nuo pareiškimo priėmimo. Atskirais atvejais šis terminas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui.
Ar už darbo ginčų sprendimą reikia mokėti? Ne, ši valstybės teikiama administracinė paslauga yra nemokama.
Kaip atstovaujami darbuotojų ir darbdavių interesai? Siekiant, kad darbo ginčai būtų sprendžiami efektyviai ir skaidriai, darbo ginčų komisijose dirba tiek darbdavių, tiek darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovai. Jie skiriami rotacijos būdu iš Trišalės tarybos sekretoriato sudaryto ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinto sąrašo.
Ką daryti, jei darbo ginčo komisijos sprendimas netenkina? Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi šalims ir vykdytini pagal civilinio proceso taisykles. Tačiau, jei darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo.
Ar teismas, nagrinėdamas individualų ginčą, vadovaujasi darbo ginčų komisijos sprendimu? Niekas negali daryti įtakos teismams priimant sprendimus, teisme byla bus nagrinėjama iš esmės. Tačiau priimdamas sprendimą teisėjas galės remtis darbo ginčų komisijos surinkta medžiaga ginčo klausimu ir darbo ginčų komisijos sprendimu.
Darbo ginčo nagrinėjimą paspartina teisingai užpildytas prašymas
Paprastai individualūs darbo ginčai yra išsprendžiami per mėnesį. Tačiau pasitaiko atvejų, kai komisijos negali operatyviai baigti bylos dėl paprasčiausių formalumų: nesuformuluojamas konkretus reikalavimas, nepateikiami jį pagrindžiantys įrodymai, pareiškėjai nenurodo savo kontaktų ir pan.
Darbo ginčų komisijų pirmininkai atkreipia dėmesį į pagrindinius reikalavimus, keliamus prašymams, bei atsako į dažniausiai užduodamus klausimus:
Būtina tiksliai užpildyti prašymą. Kreipiantis į darbo ginčų komisiją reikia pateikti išsamiai situaciją apibūdinantį nustatytos formos prašymą (prašymo formą galima rasti www.vdi.lt, skiltyje „Darbo ginčai“). Jame būtina aiškiai ir konkrečiai nurodyti:
darbo ginčo esmę, t.y. priežastį, dėl ko kilo nesutarimas,
visas aplinkybes, galinčias nulemti darbo ginčo nagrinėjimo eigą ir sprendimą,
kontaktus asmenų, prireikus galėsiančių patvirtinti prašyme išdėstytus faktus.
Taip pat būtina tiksliai suformuluoti reikalavimą (pvz., įvardyti prašomą išieškoti pinigų sumą, nurodyti panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nurodyti pripažinti nepagrįstu konkrečios pinigų sumos išieškojimą iš darbuotojo darbo užmokesčio dėl materialinės žalos atlyginimo ir pan.).
Labai svarbu kartu su prašymu pateikti dokumentų kopijas:
darbo sutarties ir pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (tuo atveju, jei darbdavys atsisako teikti tokią pažymą, reikia kreiptis į VSDFV (Sodros) teritorinį skyrių, kad šis išduotų pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą);
kitų dokumentų, patvirtinančių prašyme išdėstytas aplinkybes, kopijas.
Sprendžiant darbo ginčus svarbu terminai. Darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą išnagrinėti individualų darbo ginčą komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. Tačiau rekomenduotina suskubti kreiptis į darbo ginčų komisiją laiku.
Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame VDI teritoriniame skyriuje – esant reikalui jis bus persiųstas reikiamai darbo ginčų komisijai. Darbo ginčų komisijų atstovai atkreipia dėmesį, kad prašyme būtina nurodyti savo kontaktinius duomenis, taip pat ir mobiliojo telefono numerį.
Dalyvauti komisijos posėdyje nebūtina, bet patartina. Nagrinėjant prašymą, kviečiamos dalyvauti abi šalys. Net jei šalys neatvyks (prieš tai tinkamai jas informavus apie posėdį), darbo ginčų komisija galės priimti sprendimus joms nedalyvaujant. Tačiau bylos nagrinėjimas vyksta sklandžiau, kai posėdyje dalyvauja ir ieškovas, ir atsakovas, be to, dalyvaudamas posėdyje asmuo turi galimybę pasisakyti, papildyti prašyme pateiktus duomenis.
Atvykstant dalyvauti darbo ginčų komisijos posėdyje, būtina turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą.