Kaip rodo statistika, psichologinis smurtas darbe – viena aktualiausių problemų, su kuria susiduria daug darbuotojų. Pernai Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sulaukė 238 pranešimų dėl psichologinio smurto arba mobingo, o šiemet darbuotojai jau pateikė virš 150 skundų.
Psichologinis smurtas darbovietėse neigiamai veikia ne tik pavienius darbuotojus, bet ir visą darbo kolektyvą. Neigiamos emocijos darbe žmonėms sukelia įvairių psichosomatinių ir net fizinių ligų, darbuotojai greičiau „perdega“. Todėl bendradarbiaujant su „Delfi“ portalu VDI parengė žinių patikrinimo testą „Ar patiri mobingą?“ (https://mobingas.delfi.lt/) siekiant šviesti visuomenę ir padėti atpažinti psichologinį smurtą.
VDI skatina darbuotojus ginti savo teises, todėl rekomenduoja darbuotojui, manančiam, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas ar priekabiavimas, būti aktyviam, ginant savo pažeistas teises, rinkti visus įrodymus, galinčius patvirtinti kito asmens nepriimtino elgesio faktus.
Apie patirtą psichologinį smurtą pirmiausiai reikia pranešti savo profesinės sąjungos pirmininkui.
Jeigu darbe profesinės sąjungos nėra, tuomet apie tai reikia pranešti bendrovėje nustatyta tvarka arba asmeniui, kuris yra paskirtas atsakingu už smurto ir priekabiavimo prevenciją darbe.
Jeigu darbdavys nesiima jokių smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonių, nereaguoja į darbuotojo pranešimą apie patiriamą smurtą, arba pats smurtauja, darbuotojai gali kreiptis į:
- Valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo;
- Darbo ginčų komisiją su prašymu atlyginti turtinę ar neturtinę žalą dėl patirtų emocinių išgyvenimų, nepatogumų, psichologinių sukrėtimų, psichologinio spaudimo ir panašiai;
- Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, siekiant gauti Pranešėjo statusą.