2020 m. spalio 16 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė kartu su kitomis profesinėmis sąjungomis Vyriausybės rūmuose pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuri galios viešojo sektoriaus darbuotojams.
Sutartyje numatyta, kad pareiginės algos bazinis dydis pagal kurį skaičiuojamas atlyginimas beveik 200 tūkstančių darbuotojų nuo 2021 m. bus didinamas vienu euru iki 177 eurų.
Sutartį su Vyriausybe pasirašiusių profesinių sąjungų nariai 2021 metais galės pasinaudoti ir papildomomis garantijomis. Nors šios garantijos kitąmet galios tik tiems darbuotojams, kurie prie profesinių sąjungų prisijungė iki Nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymo, tačiau tikimasi, kad tai paskatins daugelį viešojo sektoriaus darbuotojų apsvarstyti galimybę tapti profesinių sąjungų nariais ateityje. Profesinėms sąjungoms stiprėjant, sutvirtėtų ir socialinis dialogas, darbuotojai būtų geriau atstovaujami.
Profesinių sąjungų, kurios sudarė šią Nacionalinę kolektyvinę sutartį, nariams kaip ir pernai metais bus suteikiamos dvi papildomos dienos apmokamų kasmetinių atostogų.
Pagal Darbo kodeksą ilgiau nei 5 metus darbovietėje išdirbusiam darbuotojui, kuris mokosi pagal formaliojo švietimo programą, darbdavys turi suteikti iki 10 darbo dienų mokymosi atostogų per metus už jas mokant ne mažiau nei pusę vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.
Tokį pat laiką išdirbusiam darbuotojui, kuris dalyvauja neformaliose suaugusiųjų švietimo programose, mokymosi atostogos gali būti suteikiamos iki 5 darbo dienų per metus, bet per jas ne mažiau nei pusė darbuotojo vidutinio atlyginimo mokama tik tais atvejais, kai neformalusis mokymasis yra tiesiogiai susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu.
Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje nurodyta, kad sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams 5 metų taisyklė nebus taikoma, o apmokėjimas už mokymosi atostogas galės būti dosnesnis.
Tai reiškia, kad darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas arba dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, galės būti suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos mokant jiems vidutinį darbuotojo darbo užmokestį arba iki 20 darbo dienų mokant 50 proc. nuo vidutinio darbuotojo atlyginimo.
Norint pasinaudoti šią galimybe darbdaviui reiktų pristatyti pažymą apie mokymąsi.
Pasirašytos Nacionalinės kolektyvinės sutarties naujovė yra tai, kad profesinių sąjungų nariai taip pat galės kitąmet panaudoti iki 5 darbo dienų sveikatos gerinimui už šias dienas mokant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. Tiesa, šiuo papildomu sutarties privalumu galės džiaugtis tik tie darbuotojai, kurie nepasinaudojo lengvata mokytis.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kritina Krupavičienė pasidžiaugė, kad Vyriausybė suprato socialinio dialogo ir profesinių sąjungų vaidmens svarbą, Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje yra įtraukti straipsniai, kurie sustiprina profesinių sąjungų vaidmenį įstaigose.
Darbdavio lygmens profesinės sąjungos, kurios yra Sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų organizacijų narės, pagal Darbo kodeksą turi teisę į tokios pat apimties informavimą kaip ir darbo tarybos. Darbdavio lygmens profesinė sąjunga, gavusi informaciją, turi teisę kartu su darbo taryba reikalauti konsultacijų su darbdaviu. Atsisakius darbo tarybai dalyvauti tokiose konsultacijose, profesinė sąjunga gali tokia teise pasinaudoti viena.
Įstaigų, kuriose veikia profesinės sąjungos, metinių darbo užmokesčio fondo lėšų panaudojimas turės būti derinamas su įstaigoje veikiančia profesine sąjunga.
Profesinės sąjungos pirmininkas nebegali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jo būtinosios darbo sutarties sąlygos bei pareiginės nuostatos negali būti pablogintos palyginti su ankstesnėmis, būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ir pareiginėmis nuostatomis ar palyginti su kitų, tos pačios kategorijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ir pareiginėmis nuostatomis be išankstinio darbdavio profesinės sąjungos sutikimo.
Kristinos Krupavičienės nuomone, tai yra žingsnis teisinga linkme, padėsiantis ateityje grąžinti Darbo kodekso nuostatą, draudžiančią atleisti profesinės sąjungos pirmininkus ir renkamų organų atstovus iš darbo be profesinės sąjungos sutikimo.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė pasidžiaugė, kad pavyko pasiekti, jog Nacionalinė kolektyvinė sutartis įpareigotų įstaigas dirbti saugiomis darbo sąlygomis, be psichologinio smurto, priekabiavimo darbe, numatyti tinkamas priemones ir kas yra labai svarbu, skirti pakankamą finansavimą psichologinio smurto darbe prevencijai.
Tai, pasak jos, palengvintų profesinėms sąjungoms apginti savo narius nuo psichologinio darbdavių smurto.
Nacionalinės kolektyvinės sutarties straipsnis, nurodantis leisti netrukdomai darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams jungtis į profesines sąjungas, Kristinos Krupavičienės nuomone, padės lengviau įveikti europinio socialinio dialogo nenorinčių vadovų pasipriešinimą.
Nors nepavyko atstatyti ikikrizinį 2008 m. bazinį pareiginės algos dydį, Vyriausybėi aiškinant, kad dėl pandemijos sukeltos krizės tam nėra lėšų, Kristina Krupavičienė pasidžiaugė, kad pasirašyta Nacionalinė kolektyvinė sutartis padės sustiprinti profesines sąjungas ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas viešąjame sektoriuje.