Balandžio 28 d. minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena. „Saugios ir sveikos darbo sąlygos – turėtų tapti viena iš pagrindinių žmogaus teisių, tokių, kaip teisė jungtis į profesines sąjungas ar derėtis dėl kolektyvinių sutarčių,“- sako Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) generalinė sekretorė Šaron Barou (Sharan Burrow). Ji pažymėjo, jog šį klausimą profesinės sąjungos įtrauks į šiais metais vyksiančią Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) metinę konferenciją. Skaityti čia.
Pasaulyje kasdien dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar su darbu susijusių ligų miršta 7600 žmonių, tame tarpe statybose kasdien žūsta 410 darbuotojų.
Balandžio 28-ąją Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” pažymėjo, surengdama nuotolinį susitikimą – diskusiją apie padėtį darbo saugos srityje, kuri ypač pavojinga statybų sektoriuje. Susitikime dalyvavo Valstybinės darbo inspekcijos, Latvijos statybininkų profesinės sąjungos Lietuvos statybininkų asociacijos ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai.
Renginį moderavusi Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkės pavaduotoja Jovita Pretzsch pradėjo, pakviesdama tylos minute prisiminti tuos, kurie tapo nelaimingų atsitikimų darbe aukomis ar mirė dėl profesinių ligų.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas ir Darbo teisės skyriaus vyr. specialistė Jolanta Prokopovič pateikė informaciją apie nelaimingus atsitikimus darbo vietoje.
Nors VDI statistika rodo, jog sunkių nelaimingų ir mirtinų atsitikimų darbe Lietuvoje mažėja, tačiau jų vis dar daugiausia įvyksta apdirbamojoje pramonėje, transporto ir statybų sektoriuose. Statybų sektoriuje vien šiais metais jau įvyko keturi mirties atvejai. VDI atlieka prevencinį darbą bei konsultavimą. Patirtis rodo, jog efektyviausiai veikia statybos specialistų, vadovų ir įmonės atestavimas po nelaimingų atsitikimų darbe.
„120 eurų bauda nėra tokia veiksminga kaip baimė netekti atestacijos”, – sakė VDI atstovas S.Bačiūnas.
VDI atstovai nurodė, kad nelaimingų atsitikimų skaičius Lietuvoje yra penkis kartus mažesnis nei aukštais saugumo reikalavimais pasižyminčiose Skandinavijos šalyse. Kodėl taip yra VDI astsovai negalėjo paaiškinti.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” Darbo vyriausias inspektorius Stanislavas Fedaravičius atskleidė, jog nelaimingų atsitikimų įvyksta daugiau nei jų yra nustatoma, dažniausia nustatomi tik sunkūs nelaimingi ir mirtini atsitikimai, o atsitikimai, įvykę pakeliui į/iš darbo arba lengvesni sužalojimai darbe tiesiog „dingsta”. Jis priminė atvejus, kai darbe įvykę nelaimingi atsitikimai buvo įvardinti kaip nelaimingi atsitikimai namuose. Be to, pasak jo, darbų saugos mokymai dažnai vyksta formaliai, darbuotojai tik pasirašo po daugybę darbo saugos reikalavimų jų net neskaitę.
VDI atstovai atskleidė, kad nerenka duomenų apie tai, kiek ir kokių šalių piliečių dirba tam tikruose sektoriuose. Pasak jų, svarbu, kad darbuotojų dirbtų legaliai, turėdami darbo leidimus. Informacija apie Europos Sąjungos šalių piliečius, dirbančius Lietuvoje, nuo šių metų kovo mėnesio jau renka Užimtumo tarnyba.
Renginyje dalyvavusi Latvijos statybų sektoriaus profesinės sąjungos pirmininkė Ieva Greterė ir pavaduotojas Mārtiņš Dunskis pristatė Latvijos statybų sektoriaus šakos sutartį, kuri įsigaliojo 2019 m. lapkritį. Ji nustatė, jog statybų sektoriuje minimali mėnesio alga yra lygi 550 eurų „į rankas“. Šis dydis buvo nustatytas vadovaujantis 2016 m. statistikoje rodomu Latvijos statybininkų algų ir 200 didžiausių Latvijos statybos bendrovių darbuotojų atlyginimų vidurkiu, todėl didėjant atlyginimams ir kainoms ketinama artimiausiu metu šį dydį peržiūrėti. Kolektyvinėje sutartyje yra numatytas 5 proc. Atlyginimo priedas už darbo rezultatus ir kvalifikacijos kėlimą. Tačiau sutartyje yra dalykų, kuriems profesinės sąjungos pritarė tik kompromiso vardan – suminė darbo laiko apskaita, skaičiuojama už 6 mėnesių apskaitinį laikotarpį, ir 50 proc., o ne 100 proc. kaip tai yra nustatyta Latvijoje, darbuotojo atlyginimo apmokėjimas už viršvalandinį darbą.
Atsakydami į Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo klausimą, ar galima būtų pasinaudoti Latvijos socialinių partnerių patirtimi ir sutarties tekstu, Latvijos prpfesinė sąjungos atstovai sakė, jog tikrai džiaugtųsi, jei geroji Latvijos patirtis būtų panaudota ir kitose šalyse. Latvijos statybų šakos kolektyvinę sutartį galima anglų ir rusų kalbomis rasti profesinės sąjungos interneto puslapyje. Skaityti čia.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas pabrėžė, jog asociacijos nariai jau svarstė Latvijos kolektyvinę statybų šakos kolektyvinę sutartį ir neprieštarautų jei panaši sutartis būtų sudaryta Lietuvoje. Jis pareiškė, kad jo atstovaujama darbdavių asociacija yra pasirengusi plėtoti socialinį dialogą su profesinėmis sąjungomis ir pradėti derybas dėl šakos kolektyvinės sutarties sudarymo Lietuvoje. Darbdaviai, kurie sąžiningai moka mokesčius, negali konkuruoti su nesąžiningais darbdaviais, kurie moka darbuotojams algas „vokeliuose“. Todėl jiems yra ypač svarbu, kad visose Lietuvos statybvietėse būtų leidžiami dirbti tik darbuotojams, kurie turi Lietuvos statybininkų asociacijos sukurtą Statybininko tapatybės kortelę STATREG, kuri užkirstų kelią nelegaliam darbui, užtikrintų tikslią darbo laiko apskaitą, o ją įgyję darbuotojai būtų išlaikę kvalifikacijos ir darbo saugos egzaminus. Be to, ši Statybininko tapatybės kortelė padėtų nustatyti darbuotojų kvalifikaciją, sužinoti kiek ir iš kokių šalių dirbuotojų dirba Lietuvoje, apsaugotų vartotojus nuo brodarių. Šiuo metu Lietuvos Vyriausybė dar nėra apsisprendusi įdiegti šią kortelę šalies mastu ir svarsto galimybę pačiai ją sukurti, nors tai gali užtrukti mažiausiai dvejus metus. Daugiau apie STATREG kortelę galima paskaityti čia.
Sutarta, kad darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai pradės konsultacijas dėl statybų šakos kolektyvinės sutarties sudarymo Lietuvoje.