2024 m. spalio 10 d. Vilniuje vyko tarptautinio projekto ,,Parama Baltarusijos darbuotojams ir pabėgėliams Lietuvoje” (projekto Nr.: NDICI-GEO-NEAR/2023/450-896 – OPSYSPC-34638) baigiamoji konferencija. Konferencija vyko lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.
Konferencijos dalyvius pasveikino LPS ,,Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė, Lietuos Respublikos vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek. Pranešimus skaitė projekto ekspertai Jovita Pretzsch, Andreij Atamanchuk ir Robin van den Poll. Dalyvavo svečiai iš valsybinių institucijų: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – Aistė Gerikaitė-Šukienė ir Gražina Genė. Iš Užimtumo tarnybos dalyvavo jos atstovė Ernesta Varnaitė. Nuotoliniu būdu dalyvavo iš Briuselio, Europos Sąjungos atstovybės Luca Palazzotto ir kiti.
Kristina Krupavičienė dėkojo susirinkusiems, kad atvyko ir pranešė, kad norima pateikti ataskaitą kas padaryta ir koks buvo šio projekto tikslas. Dar įgyvendinat kitą projektą buvo paatebėta, kad kreipėsi daug žmonių, baltarusijos piliečių, kurie dirba ir gyvena Lietuvoje. Buvo daug klausimų, susijusių su darboviete – tai informacijos trukūmas, ką žmonės turi daryti, kaip elgtis, kokie mūsų darbo įstamai ir pan. Todėl buvo nutarta labiau išanalizuoti baltarusijos darbuotojų padėtį Lietuvoje ir kaip mes kaip profesinės sąjungos, galime jiems padėti? Tai buvo vienas iš tikslų, antras tikslas buvo palaikyti kontaktą su Baltarusijos nepriklausomomis sąjungomis, todėl, kad tuo metu du aktyvūs lyderiai buvo Baltarusijos kalėjime. Buvo siekiama, kad būtų daugiau demokratijos, paisomos žmonių teisės. Dar iki karo Ukrainoje pradžios LPS ,,Solidarumas” turėjo ne mažai bendrų renginių su Baltarusijos profesiėmis sąjungomis, vyko bendri seminarai, apsikeitimas delegacijomis. Gerai, kad baltarusiai yra čia Lietuvoje ir kad jie atrado namus gretimoje valstybėje, norima padėti jiems integruotis į Lietuvos bendruomenę. Lietuvoje, profesinių sąjungų nariais gali būti ir kitų valstybių piliečiai.
Viceministrė Agneta Ladek dėkojo profesinėms sąjungoms už tai, kad tiesia tiltus, atstovauja darbuotojus, ieško dialogo su darbdaviais. Ji informavo, kad nuo 2025 m. sausio 1d. Įsigalioja nauja kvotų sistema, tai bus išdandymas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Kvotos reguliuos pigiausią darbo jėgą Lietuvoje, nes apribojimų aukštą pridėtinę vertę turintiems specialistams, nėra. Geopolitinė situacija artimiausiu metu greičaiusiai nesikeis ir todėl būtų labai gerai, kad būtų sureguliuoti darbo rinkos poreikiai. Vyriausybės strateginės analizės centras šiemet išleido ,,Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklės statistinė ataskaitą”, kurioje pristatomi artimiausiojo dešimtmečio iššūkiai darbo rinkoje, prognozės, tendencijos. Lietuva yra ne tik logistikos centras savo šaliai, bet ir Baltijos regione. Didžiausias darbo rinkos poreikis ir liks transporto sektoriuje. Darbdaviai ir darbuotojai turėtų susitarti dėl tvarios darbo migracijos, kad asmenims būtų užtikrinamos jų teisės. Ji palinkėjo ieškoti būdų, kaip vienas kitą geriau išgirsti, o priimti sprendimai palengvintų procesus šalyje.
Konferencijoje pristatyti tyrimo, kaip baltarusiams sekasi gyventi ir dirbti Lietuvoje rezultatai. Juos pristatė projekto ekspertai Jovita Pretzsch, Andreij Atamanchuk ir Robin van den Poll.
Atliekant tyrimą buvo aiškinamasis kiek baltarusiai patenkinti gyvenimo ir darbo sąlygomis Lietuvoje? Su kokiomis problemomis susiduria dažniausiai? Ar norės likti pasyviais darbo rinkos dalyviais ar tapti aktyviais bendruomenių ir profesinių sąjungų nariais? Galbūt jie tikisi greičiau grįžti į Baltarusiją?
Paaiškėjo, kad 60 proc. atvykusių baltarusių yra patenkinti savo gyvenimo ir darbo sąlygomis, tačiau jie gyvena savo bendruomenėse (burbuluose) ir artimiau bendradarbiauja su ukrainiečiais. Daugiausiai nelegalių darbuotojų praėjusiais metais buvo baltarusių, todėl siekiant išvengti nelegalaus darbo rekomenduojama mažinti neapmokamų atostogų dienų skaičių, Lietuvoje dirbantiems darbuotojams ir geriau juos informuoti apie valstybinėse institucijose turimus duomenis (Sodroje, VMI) visomis elektroninėmis informavimo priemonėmis. Beveik pusė apklaustųjų norėtų tapti profesinės sąjungos nariais ir jiems nebūtų sudėtinga mokėti 20 Eurų nario mokestį per mėnesį.
Tyrimas atliktas naudojant kiekybinės ir kokybinės apklausos metodą, apklausiant interesų grupes (SODRA, Užimtumo tarnyba, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir t.t.) ir Lietuvoje gyvenančius baltarusius.