2020 m. gegužės 26 d. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis atsiuntė atsakymą Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkei Kristinai Krupavičienei, kuriame išaiškino, kad už skolas užblokavus sąskaitas „vaiko pinigai“ negali būti paimami skolos grąžinimui, skolų mokėjimas dėl to, kad sumažėjo skolininko pajamos dėl koronaviruso negalint vykdyti darbinės veiklos, turi būti atidėtas, o to nepadarius tokį anstolių sprendimą reikia skųsti Lietuvos bankui.
2020 m. gegužės18 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė nusiuntė raštą Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, kuriame atskelidė, kad karantino metu Vyriausybei uždraudus ar apribojus kai kurių įmonių darbą darbuotojai, kurie turi paėmę paskolas, dėl karantino metu sumažėjusių pajamų susidūrė su sunkumais sumokėti mėnesines kreditų grąžinimo įmokas.
Pasitaikė net atvejis, kai motina, viena auginanti du vaikus, dėl to, kad įmonė, kurioje ji dirba yra prastovoje, negali nuo kovo mėnesio sumokėti įmokų už paskolas kredito bendrovei AB „NEO Finance. Paskolų klubas“, todėl jos sąskaita buvo užblokuota ir motina su dviem mažamečiais vaikais liko be pragyvenimo pajamų. Tokiu būdu ji neteko galimybės gauti vaiko pinigus, artimųjų finansinę pagalbą ir kitas finansines lėšas.
Nepaisant jos prašymų AB „NEO Finance. Paskolų klubas“ bendrovė, anstolis Dainius Šidlauskas atsisakė atidėti paskolos išmokėjimą, o skolos išieškojimo įmonė UAB „Legal balance“ atsiuntė laišką apie prasidedantį įkiteisminį tyrimą dėl laiku nesumokamos skolos.
Jai parašius raštą į Lietuvos anstolių rūmus buvau gautas atsakymas, kad anstoliai atidėti skolos mokėjimą „neturi pagrindo“.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė paprašė imtis veiksmų, kad dėl karantino negalintiems dirbti darbuotojams skolų grąžinimas būtų atidėtas, o skolų išieškojimo procedūros būtų laikinai sustabdytos.
Visą viceministro Eitvydo Bingelio atsakymą skaityti žemiau.
DĖL MINISTRO PIRMININKO PAVEDIMO VYKDYMO IR LIETUVOS PROFESINĖS SĄJUNGOS „SOLIDARUMAS“ KREIPIMOSI
Vykdant Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2020 m. gegužės 20 d. rezoliucija Nr. S-2152, kuriuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ministerija) įpareigota įvertinti Jūsų 2020 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 10-053 „Dėl kredito įstaigų ir antstolių veiklos karantino sąlygomis“ iškeltas problemas, ministerija pagal kompetenciją teikia specialistų nuomonę šiuo klausimu.
Atkreipiame dėmesį, kad asmenys (šeimos), auginantys vaikus, nėra paliekami be valstybės paramos, t. y. asmenims (šeimoms), auginantiems vaikus, yra teikiama piniginė socialinė parama.
Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (toliau – Išmokų vaikams įstatymas) asmenims (šeimoms), auginantiems vaikus yra mokamos šios išmokos vaikams: 1) vienkartinė išmoka vaikui; 2) išmoka vaikui; 3) išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui; 4) išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui; 5) išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai; 6) vienkartinė išmoka nėščiai moteriai; 7) globos (rūpybos) išmoka; 8) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas; 9) vaiko laikinosios priežiūros išmoka; 10) vienkartinė išmoka įsikurti; 11) išmoka įvaikinus vaiką.
Jūsų kreipimesi nurodytu konkrečiu atveju, vienišai motinai, auginančiai du vaikus, jos vaikams yra skiriama ir mokama išmoka vaikui.
Pažymime, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai yra skiriama ir mokama 60,06 Eur išmoka vaikui per mėnesį.
Gausių šeimų (kai šeima augina ar globoja tris ir daugiau vaikų) ir nepasiturinčių šeimų (jeigu vidutinės jų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 250 Eur) kiekvienam vaikui papildomai skiriama išmoka vaikui – 40,17 Eur išmoka per mėnesį.
Išmokos vaikui esmė – užtikrinti vaiko interesus, ji skiriama kiekvienam vaikui, todėl turi būti naudojama išimtinai tik individualiems vaiko poreikiams tenkinti.
Pažymime ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 739 straipsnyje yra nurodytos pinigų sumos, iš kurių negalima išieškoti skolų.
Minėto straipsnio 4 punkte nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą.
Įvertinus tai, manytina, kad iš išmokos vaikui vykdyti skolų išieškojimo už laiku nesumokėtas įmokas kredito įstaigoms negalima.
Elektroninio dokumento nuorašas Informuojame ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 37 punktu, išmoka vaikui gali būti pervedama į pareiškėjo nurodytą asmeninę ar vaiko vardu atidarytą sąskaitą.
Pažymime ir tai, kad išmokos gavėjo prašymu gali būti keičiama pareiškėjo nurodyta asmeninė ar jo vaiko vardu atidaryta sąskaita, į kurią būtų pervedama išmoka vaikui.
Todėl, net ir Jūsų kreipimesi nurodytu atveju, kai vaikų motinai dėl susidariusių skolų buvo užblokuota jos asmeninė sąskaita, vaikų motina turėjo teisinį pagrindą kreiptis į savivaldybės administraciją, kad būtų pakeistas išmokos vaikui mokėjimo būdas, t. y. pakeista sąskaita, į kurią būtų pervedama minėta išmoka, ir tokiu būdu būtu užtikrintas nuoseklus bei nepertraukiamas išmokos vaikui mokėjimas.
Pažymime, kad siekiant sušvelninti dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos kilusias socialines pasekmes ir finansinėmis priemonėmis paremti pažeidžiamiausias gyventojų grupes, užtikrinant adekvačią pajamų apsaugą, Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) 2020 m. gegužės 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2884, kuriuo įtvirtinta laikino galiojimo nuostata, pagal kurią nuo įstatymo įsigaliojimo ir 6 mėnesius po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino atšaukimo, papildomai skiriant išmoką vaikui nepasiturinčioms šeimoms (auginančioms 1 ar 2 vaikus), kurių pajamos sumažėjo, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos ne pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas, o vertinant trumpesnio laikotarpio pajamas, t. y. iki 2020 m. birželio 30 d. vertinamos pajamos, gautos nuo 2020 m. balandžio 1 d., o nuo 2020 m. liepos 1 d. – praėjusių 3 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamos.
Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad dėl Lietuvos teritorijoje įvestos ekstremalios padėties ir karantino sukeltų padarinių – prastovų, atleidimo iš darbo, darbo pajamų mažinimo – asmenų pajamos sumažėjo arba jie visai jų neteko.
Todėl, Seimas, siekdamas išvengti dar didesnių neigiamų finansinių padarinių, 2020 m. kovo 17 d. priėmė vartojimo ir būsto kredito teikimo veiklą reglamentuojančių įstatymų pakeitimus, kuriais nekilnjamojo turto kredito ir vartojimo kredito davėjai įpareigoti kredito gavėjo prašymu atidėti kredito įmokų mokėjimą, kai kredito gavėjo finansinė situacija pablogėja dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių.
Tokia galimybė suteikta kredito gavėjams, kurie patys ar jų sutuoktiniai dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybinių laikinai neteko trečdalio ar didesnės dalies pajamų.
Pažymėtina, kad kredito davėjas kiekvieną situaciją turi įvertinti individualiai, todėl esant finansiniams sunkumams dėl paimtos paskolos ar įsiskolinimų grąžinimo, kiekvienu konkrečiu atveju tikslinga raštu kreiptis į kredito davėjus dėl kredito atidėjimo galimybių ar kitų klientui palankiausių sprendimų priėmimo, taip pat imtis aktyvių veiksmų, kreipiantis į antstolius dėl vykdomų skolų išieškojimų iš darbo užmokesčio sustabdymo.
Kredito davėjas, įvertinęs individualią kredito gavėjo situaciją, gali siūlyti ir kitus kredito pertvarkymo būdus, kurie padėtų patyrus finansinių sunkumų, pavyzdžiui, siūlyti pailginti kredito grąžinimo terminą, taip sumažinant įmokų dydį, ir pan.
Kredito davėjui priėmus sprendimą dėl kredito įmokų atidėjimo, antstolis taip pat turėtų teisinį pagrindą stabdyti arba švelninti skolos išieškojimą, nes pats savarankiškai to padaryti antstolis negali.
Vienintelė išimtis, kai antstolis turi teisę taikyti lengvatas savo sprendimais, įtvirtinta Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 3 dalyje.
Jei skolingas asmuo, išlaikantis nedarbingus šeimos narius, pateikia motyvuotą prašymą, antstolis gali mažinti išskaitas iš minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA) viršijančių asmens pajamų po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui.
Atkreipiame dėmesį, kad galimas išskaitų mažinimas tik iš tos dalies asmens pajamų, kuri viršija MMA, bet ne iš visų pajamų.
Be to, atkreipiame dėmesį ir į tai, kad jei kredito davėjas atsisako atidėti kredito įmokas, tačiau kredito gavėjas mano, kad tam nėra teisinio pagrindo, kredito gavėjas, turėdamas kredito davėjo atsisakymą, gali kreiptis į Lietuvos banką ir apskųsti šį sprendimą.
Pažymime ir tai, kad asmenims (šeimoms), neturintiems pakankamai lėšų pragyvenimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, gali būti teikiama piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos), iš kurios pagal Civilinio proceso kodekso 739 sraipsnio 6 dalį taip pat negalima išieškoti skolų.
Be to, atsižvelgiant į realią šeimos (asmens) padėtį ir konkrečias aplinkybes, savivaldybės, atlikus individualaus atvejo analizę, turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka teikti socialinę paramą ir kitais nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ir kita), kai parama pagal nustatytą teisinį reguliavimą nepriklauso arba yra nepakankama, tačiau, atsiradus sudėtingoms situacijoms, yra būtina.
Todėl, esant sunkiai materialinei padėčiai ar kitoms socialinėms problemoms, dėl finansinės ar kitokios socialinės paramos, šeima (asmuo) turėtų kreiptis į savivaldybės, kurioje šeima (asmuo) gyvena (deklaruoja gyvenamąją vietą), administraciją.
Pagarbiai
Viceministras Eitvydas Bingelis.