Neužtikrintumas, nepastovumas  ir nežinia dėl ateities, – taip jaučiasi  įkalinimo įstaigose dirbantys darbuotojai

autorius Ričardas

2024 m. spalio 26 d. Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariai dalyvavo seminare apie socialinį dialogą, kokybiškas darbo vietas, kolektyvines sutartis.

Pirmoje dalyje seminaro dalyviai, dirbdami mažose grupėse, kalbėjo apie  problemas, su kuriomis susiduria darbe.

Paaiškėjo, jog viena didžiausių problemų  –  informacijos  ir komunikacijos tarp įstaigos vadovų ir eilinių darbuotojų nebuvimas.

„Valdžia gyvena sau, o darbuotojai dirba kaip supranta, nėra atgalinio ryšio. Trūksta komunikacijos ir su profesine sąjunga, jos lyderiais. Neužtikrintumas, nepastovumas  ir nežinia dėl ateities – taip jaučiasi  įkalinimo įstaigose dirbantys medikai ir kiti darbuotojai“, – sakė seminare dalyvavę šios įstaigos darbuotojai.

Viena seminaro dalyvė atskleidė, jog įstaigoje dirba jau dvidešimt metų ir per tą laiką pasikeitė devyni vadovai. Galbūt tokia vadovų kaita ir lemia tai, kad jiems neužtenka laiko pažinti darbuotojus, įsigilinti į jų darbo kasdienybę, kalėjimuose dirbančių medikų ir kitų darbuotojų  darbo problemas, kurių pačioje Lietuvos kalėjimų sistemoje yra daug.

Todėl kyla klausimas „Ar tarnyba pajėgi įgyvendinti savo misiją, viziją ir tikslus, kurie viešai skelbiami internetiniame Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) puslapyje, kaip antai, „svarbiausias kokybės garantas – motyvuoti, kvalifikuoti, nuolat tobulėjantys ir LKT misijai atsidavę darbuotojai“, jeigu vadovybė nebendrauja su darbuotojais, priimant svarbius įstaigos darbui sprendimus?“

Aktuali tema – darbo apmokėjimo sistema ir jos skaidrumas. Darbo apmokėjimo sistemoje daug sumaišties įnešė praeitais metais įgyvendinta biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo sistemos reforma. Todėl dabar darbuotojams kyla daug klausimų dėl darbo užmokesčio dydžių, koeficientų, apmokėjimo už papildomą darbą, pavadavimą nustatymo.

Darbuotojai taip pat yra nepatenkinti neaiškia darbuotojų darbo vertinimo tvarka.

Saugumo užtikrinimas darbe – dar vienas labai svarbus klausimas. Medicinos darbuotojai jaustųsi saugiau, jeigu jiems vykdant savo pareigas t. y. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nuteistiesiems kartu dalyvautų ir priskirtas pareigūnas.

LKT darbuotojai pasigenda motyvacinės sistemos. Tai galėtų būti sveikatinimas, papildomas draudimas. Galbūt galima būtų susitarti dėl keturių dienų darbo savaitės.

Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ įsikūrė 2018 metais, darbuotojams susivienijus į kovą dėl didesnio darbo užmokesčio. Tuomet prireikė ne vieno derybų raundo su ministrais, piketų ir net įspėjamojo streiko, kol pavyko susitarti dėl papildomų asignavimų iš biudžeto ir kalėjimuose dirbančių medikų atlyginimai buvo padidinti.

Profesinės sąjungos pirmininkė Vita Subačiutė pasiryžusi kovoti dėl kiekvieno nario. Šiuo metu profesinė sąjunga vienija ne tik LKT dirbančius medicinos, bet ir kitus darbuotojus.

Įstaigoje kolektyvinės sutarties kol kas nėra, tačiau profesinė sąjunga yra Medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ narė, tad profesinės sąjungos nariams taikoma Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis, nes kaip savo rašte (2024-02 Nr.1.1.-20E-18) 10-) išaiškino tuometinis Sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas „Biudžetinių įstaigų, kurioms taikoma ši Kolektyvinė sutartis, darbuotojams (profesinių sąjungų nariams) turi būti užtikrintos garantijos, numatytos Kolektyvinėje sutartyje. Nėra numatyta išimčių, kodėl Kolektyvinės sutarties tam tikros nuostatos būtų netaikomos Lietuvos kalėjimų tarnybai“.

Kalėjimų departamentas Lietuvoje buvo įsteigtas 1919 m. ir atkurtas 1990 m., atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Vykdant teisinės sistemos reformą Lietuvos kalėjimų tarnyba ne kartą keitė pavadinimą, kuruojančią  ministeriją ir vadovus. Nuo 2024 m.  gegužės 10 dienos į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pareigas buvo paskirtas Mindaugas Kairys, kuris yra jau dešimtas įstaigos vadovas Nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

„Tikėkimės, jog vadovas ras laiko susitikti su profesinės sąjungos atstovais, įsiklausys į darbuotojų keliamas problemas ir siūlomus sprendimus”, – sakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Seminaras vyko įgyvendinant projektą „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą“, projekto kodas Nr. 07-022-P-0001

Parengė Daiva Kvedaraitė