Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Gerb. Sauliui Skverneliui
LR Trišalės tarybos nariams
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIŠALĖJE TARYBOJE DALYVAUJANČIŲ DARBDAVIŲ ORGANIZACIJŲ BENDROS POZICIJOS DĖL DARBO KODEKSO TAIKYMO KARANTINO LAIKOTARPIU
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Koordinacinės tarybos nariai, susipažinę su darbdavių organizacijų pateiktais pasiūlymais dėl Darbo kodekso taikymo karantino laikotarpiu, nepritaria darbdavių siūlymams, nes tai ženkliai mažins socialines garantijas darbuotojams.
Nepritariame idėjai didinti darbo laiką, nes dėl to nukentės darbuotojų sveikata ir sauga darbe ir didins nedarbą. Nepritariame darbuotojų atleidimams iš darbo be išeitinių išmokų. Tokie drastiški pasiūlymai, dar labiau skatins mūsų žmonės išvykti iš Lietuvos, kai šiuo metu ir taip trūksta darbuotojų.
LPS „Solidarumas“ Koordinacinė taryba mano, kad esamu sudėtingu ne tik verslui, bet ir darbuotojams laikotarpiu, bet kokie darbo santykių reguliavimo pakeitimai sukelia darbuotojų nepasitenkinimą ir neramumus. Teikiami darbdavių atstovų pasiūlymai būtent šiuo sunkiu laikotarpiu, kai kovojama dėl kiekvieno Lietuvos piliečio saugumo ir gyvybės, mažina pasitikėjimą ne tik darbdaviais ir jų atstovais, bei ir valdžios sprendimais.
Būdami ilgamečiai socialiniai partneriai, turėdami vertingos patirties ir siekdami kelti socialinio dialogo kultūrą iki išsivysčiusių Europos šalių standartų, suprantame, kad tokie pasiūlymai, kaip antai – ilginti darbo savaitę iki 48 valandų – ne tik sukelia karštas diskusijas, bet ir nėra suderinami su tarptautiniais teisės aktais (pvz. 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir tarybos Nr. 2003/88/EB reglamento 6 straipsnio b punktas ir pan.)
LPS „Solidarumas“ Koordinacinė taryba, kaip aukščiausias valdymo organas mano, kad turi būti ieškoma bendro visų socialinių partnerių kompromiso tarpusavio, o tam reikia laiko, situacijos stabilizavimosi, net jeigu tai lems kai kurių verslo subjektų pasitraukimą iš rinkos, taip pat reikia Vyriausybės pozicijos ir žinoma atvirai sąžiningos diskusijos, neturint tikslo didinti kai kurių įmonių pelną, bet siekiant išties išsaugoti šalies ekonomiką ir apsaugoti žmonių teisės, socialinius ir ekonominius interesus.
Norime priminti, kad Lietuvos Vyriausybė skubiai reagavo į verslo problemas ir šiuo metu:
2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtais Darbo kodekso pakeitimais, kuriais palengvinta našta darbdaviams, leidžiant dalinai kompensuoti darbuotojų darbo užmokestį prastovos laikotarpiu iki 90 proc. Ši priemonė neabejotinai yra ir verslo rėmimo dalis, kadangi išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiams sudaro ženklią dalį įmonių išlaidų.
Siekiant papildomai išsaugoti verslo likvidumą, Vyriausybė ėmėsi eilės priemonių: i) kuo skubiau suteikti verslui mokestines paskolas atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų; ii) sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmus; iii) atleisti mokesčių mokėtojus nuo baudų; iv) sudaryta galimybė atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą; v) padidintas Žemės ūkio paskolų garantijų fondo ir „Invegos“ garantijų limitas 500 milijonų eurų, išplečiant garantijų suteikimo sąlygas; vi) mažoms ir vidutinėms įmonėms kompensuoti nuo 50 iki 100 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų sumos; vii) rekomenduojama savivaldybėms atleisti mokesčių mokėtojus nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių.
Pirmininkė Kristina Krupavičienė