„Mobilumo paketo” tikslas – didinti saugumą keliuose, sudaryti vienodas galimybes konkurencijai, didinti šio sektoriaus veiklos efektyvumą, mažinti transporto taršos poveikį aplinkai, gerinti darbo sąlygas vairuotojams. Vilkikų vairuotojams turėtų būti užtikrintas reguliarus kassavaitinis poilsis ne sunkvežimio kabinoje. Reisai suplanuoti taip, kad bent kas keturias savaites vairuotojas galėtų pailsėti. Užtikrinamos orios darbo sąlygos, mažiau ir geresni tikrinimai keliuose, 3 dienos kabotažiniam pervežimui, aiškios darbuotojų apmokėjimo ir poilsio laiko taisyklės.
Kaip šie reikalavimai gali atsiliepti transporto sektoriui Lietuvoje? Lietuva gali netekti dalies investicijų ir darbo vietų, ar tikrai? Kokia dalis vairuotojų bus įdarbinama užsienio valstybėje? Kiek mažiau bus surenkama mokesčių? Į šiuos klausimus vis dar ieškoma atsakymų.
„Įtvirtinamas toks pat apmokėjimas už tą patį darbą toje pačioje vietoje. Problema buvo ta, kad kai kurių Šiaurės ir Vakarų šalių transporto įmonės pristeigė taip vadinamas „Pašto dėžutes” – kompanijas Pietų ir Rytų Europoje su mažesniais darbo standartais, norėdami vystyti verslą Vakaruose”, – sakė viename interviu europarlamentaras Ismailas Ertugas, vienas iš „Mobilumo paketo” autorių iš Vokietijos.
Europos Sąjunga pasidalino šiuo klausimu į dvi puses.
„Mes turime šalis su socialiniais paketais ir be jų”- teigė europarlamentaras Wim van de Camp iš Olandijos, kuris atsakingas už vairuotojų poilsį reguliuojančius įstatymus. Nuo 2024 metų sausio 1 d. išmanūs skaitmeniniai tachografai fiksuos vairuotojo darbo ir poilsio laiką savaitės bėgyje.
„Artėjame prie socialinės dimensijos ir vairuotojų atlyginimai bus didesni,”- sako europarlamentarė iš Suomijos, buvusi transporto ministrė Merja Kyllonen.
Trys balsavimai Europos Parlamente 2019-04-04:
Po 4 savaičių darbo – vairuotojo poilsis:
317 už, 302 prieš, 14 susilaikė
Poilsio laikas (kassavaitinis):
394 už, 236 prieš, 5 susilaikė
Kabotažas (3 dienos pervežimų vienoje šalyje):
371 už, 251 prieš, 13 susilaikė.
Galutinis balsavimas 2019 m. pabaigoje.
Lietuva, tai valstybė, pervežanti daugiausia svetimų krovinių. Kvotos vairuotojams iš Ukrainos? Ar jos reikalingos? Mokesčiai mokami Lietuvoje, nors vairuotojas krovinius veža tarp Vokietijos ir Belgijos. Lietuva turi didžiausią kiekį sunkvežinių, tenkantį 1 mln. gyventojų. 50-60 tūkst. dirba vairuotojais, o iš viso Lietuvoje dirba 160 tūkst. žmonių, susijusių su transporto sektoriumi.
Europoje egzistuoja parkavimo vietų stygius, vežėjai nekelia dėl to problemų. Padaryta studija, kuri nustatė, kad parkavimui yra tinkamų 70 000 ir trūksta 400 000 vietų. Dabar draudžiama miegoti kabinose. Gali būti skirta 750 Eurų bauda Belgijoje ir Prancūzijoje už miegą kabinoje.
Ar Lietuva taps Europos Sąjungos logistikos centru? Gali būti, kad Lietuvos įmonės registruos savo filialus kitose šalyse, ten mokės mokesčius ir t.t. Darbdaviai teigia, kad dėl „Mobilumo paketo” pruiėmimo Lietuvoje prognozuojamas 3-4 proc. BVP praradimas. Kas bus su žmonėmis, kurie neteks darbo transporto sektoriuje? Į šį klausimą atsakymo nėra, tačiau Lietuvos Vyriausybės atstovai protestuoja Briuselyje prieš „Mobilumo paketą”, už kurį balsuoja visa Europa.
Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministro Roko Masiulio komentaras 2019-01-10d. Briuselyje: https://www.youtube.com/watch?v=ZJL7W9vO5K8
Parengė Jovita Pretzsch