2025 m. kovo 20 d. Gidų ir kelionės vadovų profesinei sąjungai „Solidarumas“ pasiūlius Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje įvyko viceministrės Agilos Barzdienės ir atsakingų šios ministerijos ir Vartotojų teisių tarnybos specialistų susitikimas su Lietuvos gidų organizacijų atstovais, kuriame dalyvavo Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis.
Susitikimo, kuris užtruko vieną valandą, metu buvo aptarti 2025 m. vasario 27 d. Lietuvos turizmo taryboje pateikti šios ministerijos pasiūlymai dėl gido profesijos reglamentavimo pakeitimų. Daugiau skaityti čia.
Viceministrė A. Barzdienė paaiškino, kad iš įvairių šaltinių ji gauna daug neviešų prašymų, panaikinti gidų profesiją arba leisti dirbti gido darbą be aukštojo išsilavinimo, nes gido profesija Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos valstybėmis yra per daug reglamentuota.
Pasak jos, aukštojo mokslo reikalavimas gidams yra tik Lietuvoje, Prancūzijoje, Maltoje, o kaimyninėse šalyse, su kuriomis Lietuva konkuruoja, gido profesija yra išvis nereglamentuota, taip duodama suprasti, kad gido profesijos panaikinimas padidintų Lietuvos konkurencingumą.
Paklausus viceministrės kuo gidų aukštasis mokslo išsilavinimas trukdo vystyti turizmą Lietuvoje, ji atsakė, kad šis reikalavimas neleidžia dirbti studentams ir kaimo „pasakorėms“, kurios išvirusius turistams skanius barščius galėtų jiems įdomiai papasakoti apie kaimą arba tos vietovės turistinius objektus.
Todėl aukštojo mokslo išsilavinimo reikalavimo panaikinimas padidintų turistų srautus į Lietuvą, o ypač į Lietuvos regionus, nes Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pirmasis Lietuvoje iškėlė tikslą skatinti turizmą į regionus, kurie to labai laukia.
Aukštojo mokslo reikalavimo panaikinimas gidams arba gido profesijos panaikinimas, pasak jos, padės išspręsti gidų trūkumo Lietuvoje problemą, kai turistinės agentūros nebesuranda gidų retomis kalbomis ir todėl negali atvežti daugiau turistinių grupių į Lietuvą.
Be to, pasak jos, Europos Sąjunga nuolatos ragina mažinti gido profesijos reglamentavimą, kuris trukdo laisvą prekių ir paslaugų judėjimą Europos Sąjungoje.
Gidai viešai stebėjosi kodėl norint dirbti ministerijoje aukštasis išsilavinimas yra reikalingas, o jau dirbant gido darbą jis trukdo.
Viceministrė taip pat prisipažino, gaunanti skundų ir dėl blogo gidų paruošimo. Šią problemą, pasak jos, galėtų išspręsti gidų kursų panaikinimas arba jų trukmės sumažinimas. Šiuo metu gidų mokymo procesas Lietuvoje trunka per ilgai t. y. pusę metų ir apima 250 val. mokymų, todėl jis yra per daug reglamentuotas.
Paklausus kas viceministrei siūlo panaikinti gido profesiją arba aukštojo mokslo reikalavimą ir skundžiasi dėl blogo Lietuvos gidų darbo A. Barzdienė atsakė, kad daug kas jos to prašo, bet bijo apie tai viešai kalbėti, kad išvengtų „etikečių klijavimo“.
Gidus rengiančių agentūros „Mūsų Odisėjas“ vadovė Regina Navickienė ir Turizmo rinkodaros asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė atskleidė, kad gidai, baigę gidų kursus, nesuranda darbo, paminėdamos atvejus, kai net išsiuntinėjus savo gidų kursus baigusių mokinių sąrašus visoms žinomoms turizmo agentūroms, nei vienas naujas gidas iš jų nesulaukė pasiūlymų dirbti. R. Navickienė pažymėjo, kad net gidai japonų kalba nesuranda darbo, nes vietoj jų turizmo agentūros samdo „pigesnius“ anglakalbius gidus.
Susitikimo dalyviai paaiškino, kad gidų retomis kalbomis trūkumas lengvai išsprendžiamas, kai ekskursijų metu kelionės vadovai vertėjauja vietiniams anglakalbiams gidams, kurių Lietuvoje netrūksta. Tai yra įprasta praktika visose šalyse.
R. Garuolis atskleidė, kad Lietuvoje yra apie 6000 paruoštų gidų. Vartotojų teisių tarnybos duomenimis, vien per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje teisę teikti gidų paslaugas gavo apie 2500 gidų t. y. vidutiniškai 250 per metus, o apie 75 užsienio gidams kiekvienais metais išduodamas leidimas laikinai arba vienkartinai teikti gido paslaugas. Todėl gidų trūkumo Lietuvoje nėra.
Pasak jo, Lietuvoje trūksta ne gidų, o informacijos apie gidus. Panaikinus Turizmo departamento tinklalapį su gidų darbo kalbomis ir kontaktais, turizmo agentūros ir turistai nebežino kur juos susirasti. Todėl jis pasiūlė atkurti tokį gidų tinklalapį arba patalpinti tokią informaciją apie gidus į Všį. „Keliauk Lietuvoje“ tinklalapį.
Viceministrė šiam pasiūlymui pritarė.
Gidai atkreipė dėmesį, kad ne visoms turistinėms agentūroms yra svarbi gidų paslaugų kokybė ir tvarus augimas. Dar yra pakankamai daug agentūrų, kurios konkuruoja ne kokybe, o pigumu. Todėl sumažinus kvalifikacinius reikalavimus gidams arba išvis juos panaikinus, aukštesnės kvalifikacijos gidai bus pakeisti „pigesniais“ ir prastesnes gidų paslaugas teikiančiais asmenimis, o turistinių paslaugų kokybė dėl to nukris. Todėl ministerijos tikėjimas, kad rinka t. y. turistinės agentūros atsirinks geriausius gidus yra klaidingas.
Lietuvos gidų gildijos pirmininkė Irena Jankauskienė piktinosi, kad ministerija nori užkrauti savo darbą gidų organizacijoms, siūlydama gidams „savireguliuotis“ t. y. gidų organizacijoms dalinti gidų pažymėjimus, kurie norint dirbti gido darbą nebūtų privalomi, ir „kontroliuoti“ jų darbą, pranešinėjant apie netinkamus gidus savo tinklalapiuose.
Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narė Alina Obolevič atskleidė, kaip neigiamai gidų paslaugų kokybę paveikė gido profesijos panaikinimas Lenkijoje, kurioje be jokio pasiruošimo ir reikiamo išsilavinimo gidais pradėjo dirbti kiekvienas norintis. Tuo ypač pasinaudojo autobusų vairuotojai, kurie Lenkijoje dvigubai „numušė“ gidų paslaugų kainas ir sumažino jų kokybę. Dabar pačios turistinės agentūros rengia savo gidams mokymus, kad bent kažkaip ištaisytų padėtį.
Ji atkreipė dėmesį, kad panaikinus gidų profesiją Lietuvoje arba sumažinus kvalifikacinius reikalavimus gidams, tuo pačiu bus sumažinti kokybės reikalavimai ir užsienio gidams, o panaikinus gidų profesijos reglamentavimą Lietuvoje gido paslaugas galės teikti ir ne Europos Sąjungoje gyvenantys asmenys. A. Obolevič pažymėjo, kad gidai yra savo šalies neoficialūs ambasadoriai ir šalies „vizitinės kortelės“, todėl užsienio turistai apie šalį sprendžia pagal gidus ir jų pasakojimus.
Ji atskleidė, kad nelegalūs gidai iš užsienio neretai savo darbu kenkia geram Lietuvos įvaizdžiui. Pavyzdžiui, nelegalūs Lenkijos gidai pasakoja, kad Trakų pilį pastatė lenkai, viskas kas gražiausia Lietuvoje yra sukurta lenkų arba už lenkų pinigus, ir kitokią neteisingą ir mūsų šalį žeminančią informaciją.
Visi susitikime dalyvavę gidų organizacijų atstovai vieningai atmetė visus ministerijos pasiūlymus dėl gidų reglamentavimo, o Kauno gidų bendrijos nariui Audriui Bielskui atkreipus dėmesį, jog svarbu atsižvelgti į gidų nuomonę, nes jo organizaciją per trumpą laiką surinko beveik tūkstantį parašų, kad nebūtų keičiama gidų profesijos reglamentavimo tvarka, ministerijos atstovė atsakė, kad lyginant su Lietuvos gyventojų skaičiumi tai yra labai mažai. Tačiau, kai A. Bielskus jos paklausė kiek ministerija gavo pasiūlymų keisti dabartinę tvarką, ši pripažino, kad tokių pasiūlymų buvo daug mažiau.
Susitikimo pabaigoje viceministrė A. Barzdienė pasakė, kad ministrui perduos, jog gidų organizacijos nenori, kad būtų panaikinti gido profesija ir gidų kursai, bet pažymėjo, kad dėl reikalavimo gidui turėti aukštąjį išsilavinimą dar bus diskutuojama, bei pranešė, kad ministerija kitą savaitę pateiks savo įstatymo pataisas, reglamentuojančias gido profesiją