Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos nare išrinkta Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Jolanta Keburienė

2017 m. lapkričio 15 d. nebegalėdami toliau pakęsti tvyrančio chaoso Lietuvos sveikatos apsaugoje ir artėjančios jos griūties medikai Vilniuje pertvarkė gaivališkai kilusį Lietuvos medikų sąjūdį ir įteisino jį kaip visuomeninę organizaciją, kuri neseniai internete išplatino peticiją, raginančią skubiai tvarkyti betvarkę susiklosčiusią per daugelį metų. Išrinkta Lietuvos medikų sąjūdžio taryba, kurią sudaro 21 narys. Viena šios tarybos nare tapo Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Jolanta Keburienė.

Nepaisant to, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui yra aukštesnis nei Latvijoje ir Estijoje, Lietuvoje gydytojų ir slaugių atlyginimai yra 30% mažesni nei šiose šalyse. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimai beveik nekilo nuo krizės laikų, tačiau reikalavimai ir atsakomybė jiems kasdien auga. Jei nebus imtasi skubiai taisyti padėtį, emigruos dar likę Lietuvoje gydytojai ir slaugės, o jų vietą užims imigrantai iš ES nepriklausančių šalių.

Jolanta Keburienės teigė, kad nors bendrai paėmus Ligonių kasos skiria daugiau lėšų ligonių gydymui, bet dėl sveikatos apsaugos sistemoje įsivyravusio chaoso ir nesibaigiančių reformų, kai kurios ligoninės gauna mažiau lėšų arba už jų suteiktas paslaugas išvis nesumokama, o darbuotojai negali gauti pinigų atlyginimų padidinimui.

Ji piktinasi, kad Sveikatos apsaugos ministerija nevykdo šakos kolektyvinėje sutartyje savo pasirašytų įsipareigojimų daugiau mokėti už darbą, neskirdami sutartų lėšų.

Neatsakingas reformų vykdymas kainuoja Lietuvos žmonių gyvybes ir sveikatą. Dirbdama Greitosios pagalbos slaugytoja Jolanta Keburienė pati kiekvieną dieną tai mato. Priėmus sprendimą vežti ligonius, patyrusius insultus ar infarktus, į didžiuosius miestus, jie dažnai pakeliui miršta, nes trūksta reanimacijai pritaikytų Greitosios pagalbos automobilių, o juose taupant lėšas atlyginimams dažnai dirba tik vienas Greitosios pagalbos darbuotojas, kuris fiziškai negali vienu metu atlikti ir dirbtinio kvėpavimo, ir širdies masažo. Pavyzdžiui, atvežti į Vilnių ligonį iš nuošalaus Anykščių rajono vienkiemio gali užtrukti net dvi valandas, jau nekalbant apie laiką, kurį Greitosios pagalbos darbuotojai sugaišta, atvykdami pas ligonį.

Lietuvos medikų sąjūdis jau susitiko su Seimo valdančiosios koalicijos atstovais, Ministru Pirmininku S.Skverneliu, Lietuvos Prezidente D.Grybauskaite.

Pateikiame Lietuvos medikų sąjūdžio manifestą.

Lietuvos medikų sąjūdžio manifestas

Mieli Lietuvos žmonės, gaivališkai kilęs ir pacientų organizacijų remiamas Lietuvos medikų sąjūdis pastarosiomis savaitėmis atskleidė esmines visos Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos bėdas. Viso šio reiškinio priežastys daugeliui gerai žinomos – tai sveikatos sistemos skurdas ir aiškios vystymosi krypties nebuvimas.

Gal todėl Lietuvos medikų atlyginimai yra skurdžiausi Europoje ir aplenkia tik Rumuniją, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo tvarumas lieka antraeiliu uždaviniu, o vieno gydytojo mokymui per metus teskiriama 6 eurai.

Aišku viena – be plataus politinio susitarimo nieko nepasieksime. Praėjusios savaitės įvykiai įrodė, kad politikai slaugytojų, gydytojų, kitų medikų, pacientų ir sveikatos sistemai dirbančių universitetų bendruomenių ima klausytis, kai kyla tikra audra. Bet informacinė audra yra tik fonas, kuris turi inicijuoti esminius pokyčius ir paversti sveikatos sistemos finansavimo ir kokybiškos priežiūros užtikrinimą mūsų pacientams pirmaeiliu valstybės uždaviniu.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, kurios nare netrukus taps Lietuva, taikomi standartai, biudžeto sandara ir šių šalių dėmesys sveikatos priežiūrai mums yra pavyzdys ir esminė mūsų inicijuotų sprendimų kryptis.

Politikai vieni be mūsų pagalbos šios užduoties niekaip neįveiks. Todėl jau šiandien susitelkiame nacionalinio susitarimo (toliau Susitarimas) ,,Tvari ir kokybiška Lietuvos sveikatos apsaugos sistema nuo 2018 m.“ įgyvendinimui.

Susitarime privalome aiškiai aptarti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) formavimo ir skirstymo principus, Lietuvos žmonių sveikatos apsaugai palaipsniui grąžinant teisėtai priklausančias lėšas. Dokumente, kurį pasirašys visos suinteresuotos šalys, turi būti aiškiai susitarta ne dėl nesibaigiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos, bet dešimčiai metų nustatyti aiškūs ir skaidrūs valdymo principai, įtvirtinta trijų arba penkių regioninių tinklų struktūra.

Medikų darbo krūvis, pacientų teisė gydytojo laikui ir darbo užmokesčio politika privalo būti suprantamai ir konkrečiai deklaruoti Susitarime. Šis dokumentas privalo įtvirtinti visų medikų teisę gauti jiems priklausantį orų atlyginimą.

Susitarimas taip pat turi įtvirtinti kitokią medikų darbo užmokesčio formavimo galimybę, medicinos paslaugų įkainiuose nustatant fiksuotą darbo užmokesčio dalį ir atskiriant pacientų priežiūrai skiriamas lėšas ir medikų darbo užmokestį, o šeimos gydytojams sudarant sąlygas pasirašyti tiesiogines darbo sutartis su Valstybine ligonių kasa.

Sveikatos sistemą administruojančių institucijų vaidmuo turi būti aiškiai reglamentuotas atsisakant jo baudžiamojo pobūdžio ir grįstas tarpusavio dialogo politika.

Susitarimu valstybė turi įsipareigoti, kad nuolat užtikrins tinkamas sąlygas medikų tobulinimui ir švietimui pasitelkdama nacionalinio biudžeto ir tarptautinių fondų paramą.

Darbo jėgos planavimas, vaistų politika ir brangiųjų procedūrų diegimas Lietuvoje turi įgauti skaidrios, racionalios ir visiems suprantamos sistemos bruožus.

Siekiant šių ambicingų tikslų talkai kviečiame visų sveikatos ekonomikos ir administravimo mokyklų atstovus, kad toks susitarimas būtų pasirašytas iki valstybės atkūrimo šimtmečio, o pirmieji žingsniai būtų įgyvendinti jau šiemet tvirtinant valstybės biudžetą.

Kviečiame jos ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir šalies Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį paremti ir globoti šį procesą. Kviečiame visas šalies parlamentines partijas pasirašyti šį susitarimą ir padėti jo įgyvendinimui priimant visus reikalingus teisės aktus, kad nacionalinė sveikatos sistema pagaliau įkvėptų gryno oro, sustotų medikų migracija, o pacientai vėl didžiuotųsi mumis.

Lietuvos medikų sąjūdis

2017 m. lapkričio 15 d.

Vilnius