2024 gegužės 3 d. vykusiame Marijampolės plėtros tarybos kolegijos partnerių grupės posėdyje dalyvavo šios tarybos narė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė.
Posėdyje pristatyta ir priimta nauja pažangos priemonė, skirta ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrai „Ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtra Marijampolės regione”, kuri bus įtraukta į 2022 – 2030 m. Marijampolės regiono plėtros planus.
Įgyvendinant šią pažangos priemonę, planuojama, kad Marijampolės regione išplėsti ilgalaikės priežiūros paslaugas. Bus skirta lėšų aprūpinti trūkstamomis priemonėmis ambulatorinių slaugos paslaugų namus Marijampolės ir Vilkaviškio savivaldybėse. Vilkaviškio rajono savivaldybėje bus įsteigtas paliatyvios pagalbos dienos centras ( 4 vietos suaugusiems) ir stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų skyriai Marijampolės (viso 12 vietų, 7 naujos vietos), Šakių rajono (viso 8 vietos, 2 naujos vietos), Vilkaviškio rajono (viso 8 vietos, 5 naujos vietos) savivaldybėse.
Kazlų Rūdos (viso 12 vietų, 10 naujų vietų) ir Vilkaviškio rajono (viso 12 vietų, 6 naujos vietos) savivaldybėse planuojama įsteigti slaugos skyrius, sergantiems demencija.
Numatoma finansuoti ambulatorinių paslaugos paslaugų namuose teikimą Alzheimerio liga ir demencija sergantiems asmenims Kazlų Rūdos ir Vilkaviškio rajono savivaldybėse.
Be to, numatoma finansuoti slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pritraukimą į ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigas Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Vilkaviškio rajono savivaldybėse.
Lėšų poreikis šiai pažangos priemonei įgyvendinti – 6.944.420,59 eurų, iš kurių 5.902.757,00 eurai ES fondų lėšos, 1.041.663,59 eurai – Marijampolės regiono savivaldybės biudžeto lėšos.
Šiuos pakeitimus lėmė Lietuvoje įgyvendinama ilgalaikė priežiūros reforma. Nors pateikta informacija apie situaciją rodo, kad ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikis yra ir bus didesnis.
Be to, posėdyje pritarta naujiems rodikliams, susijusiems su nuotėkų valymo ir geriamojo vandens ruošimo pajėgumais. Lėšų poreikis nuotekų ir geriamojo vandens infrastruktūros pertvarkai nesikeičia – 22.009.027,54 eurų, iš kurių 11.0004.469,77 eurai ES fondų lėšos, o 11.004.563,77 eurai – Marijampolės regiono savivaldybių biudžeto lėšos.
Pritarta priemonei „Oro monitoringo sistemų diegimas” finansavimui. Jai skirta 673.529, 42 eurų, iš jų 572.500,00 eurai ES fondų lėšos. Pažangos priemonėje planuojami trys projektai Marijampolės regione, kuriais bus įsigyjama kietųjų dalelių KD2,5 ir kitų oro teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimo įrangą kartu su instaliavimo darbais. Taip pat planuojama įsigyti aptarnaujančiojo personalo mokymo paslaugas bei vykdyti visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybę veiklas Kazlų Rūdos, Šakių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse.
2024 m. gegužės 16 d. vyks Marijampolės regiono plėtros tarybos kolegijos posėdis, kuriame dalyvaus Marijampolės, Šakių rajono, Vilkaviškio rajono, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių merai, deleguoti tarybų nariai ir ekonominiai bei socialiniai partneriai. D. Kvedaraitė taip ketina dalyvauti posėdyje ir esant galimybei pakalbėti apie socialinio dialogo situaciją šalyje ir Marijampolės apskrityje.
Šiais metais Lietuva mini įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 20-metį. Narystė ES lėmė didelę Lietuvos ekonominę ir socialinė pažangą, Lietuva įgyvendino ir įgyvendina tūkstančius projektų, finansuojamų ES fondų lėšomis. Regionai pasitvirtino ir įgyvendina regionų plėtros planus.
Tačiau ES – tai ne vien pinigai, bet ir vertybės. Viena iš jų yra Europos socialinis modelis ir socialinis dialogas, kuris yra ES socialinės rinkos ekonomikos ir jos konkurencingumo kertinis akmuo. Tai įrašyta sutartyje dėl ES veikimo ir vis primenama naujuose dokumentuose, tokiuose kaip Europos socialinių teisių ramstis ar šių metų balandžio mėnesį pasirašyta La Hulpe deklaracija, kurioje ES valstybių lyderiai atnaujino įsipareigojimą toliau siekti socialinės ir ekonominės pažangos, derinti konkurencingumą ir produktyvumą su lygiomis galimybėmis, skatinant kokybiškas darbo vietas ir sąžiningas darbo sąlygas, mažinant skurdą ir nelygybę.
Ši 2023 metais Europos Komisijos pristatyta iniciatyva siekiama toliau stiprinti ir skatinti socialinį dialogą bei imtis konkrečių veiksmų nacionaliniu ir ES lygmenimis. La Hulpe deklaracija siekiama plėsti kolektyvines derybas, kolektyvines sutartis, darbuotojų informavimą ir konsultavimą, jų įtraukimą į įmonių valdybas bei ekonominius ir socialinius, darbo rinkose vykstančius procesus.
Lietuvoje kasdieniniame profesinių sąjungų darbe, susiduriame su situacijomis, kai socialinis dialogas tiesiog nuneigiamas. Savivaldybių valdomos įmonės, įstaigos galėtų būti tais geriausias socialiai atsakingų įmonių pavyzdžiais, kur veikia tikras socialinis dialogas, įsiklausoma į darbuotojų nuomonę jų poreikius, vyksta tikros derybos ir pasirašomos kolektyvinės sutartys.
Parengė Daiva Kvedaraitė
Marijampolės regiono plėtros tarybos kolegijos partnerių grupės narė