LPS „Solidarumas” pirmininkės sveikinimas

Mie­li bro­liai ir se­sės,

Bran­gūs ben­dražygiai, profsąjun­giečiai,

ger­bia­mi Ko­or­di­na­cinės Ta­ry­bos na­riai, ko­le­gos

Pa­ly­di­me 2015 me­tus su ne­ri­mu šir­dy­je ir su vil­ti­mi. Tu­ri­me ne­pra­ras­ti vil­ties, kad gy­ve­ni­mas keis­tis į gera. Pri­si­jungėme prie eu­ro, žino­jo­me, kad kai­nos kils, žino­jo­me, kad bus sun­ku, bet var­dan at­ei­ties, var­dan Ne­pri­klau­so­my­bės ir sau­gu­mo tą žingsnį žengėme. Šian­dien drąsiai ga­li­me pa­sa­ky­ti, kad eu­ras la­bai leng­vai pri­gi­jo, tik pro­ble­ma per mažai mes to euro tu­ri­me. Išgy­ve­no­me kri­zes, em­bar­gus ir su ne­ri­mu lau­kia­me ka­ro pabėgėlių. Juk nežino­me, ne­pažįsta­me šių žmo­nių, jų kultūros. Pa­sau­lis tam­pa la­bai mažas ir tra­pus. Ka­ras, te­ro­ro išpuo­liai ir jo pa­sek­mės pa­liečia ir mus. Todėl tu­ri­me pa­ro­dy­ti so­li­da­rumą su tais, ku­riems šian­dien jo la­bai rei­kia.

Žen­gia­me į Nau­juo­sius 2016 me­tus, me­tus skait­me­ni­nių dar­bo vietų me­tus, naujų in­ves­ti­cijų, naujų dar­bo san­ty­kių. 

Mums profsąjun­giečiams vie­nu svar­biau­siu kitų metų pri­ori­te­tu bus dar­bo užmo­kes­tis ir nau­jos dar­bo san­ty­kių for­mos. Tu­ri­me su­si­telk­ti, kar­tu su darb­da­viais, valdžios at­sto­vais ir pradėti dis­ku­tuo­ti, ką tu­ri­me pa­da­ry­ti, kad mūsų pa­ja­mos augtų, kad žmonės ne­bi­jotų jung­tis į profsąjun­gas. Ti­kiu so­cia­li­nio dia­lo­go ga­lia. Ne­ma­nau, kad strei­kais spręsti pro­ble­mas, ge­ras ke­lias. Bet, jei tai vie­nin­te­lis ke­lias su­stab­dy­ti valdžios aro­gan­ciją, ar darb­da­vių go­dumą – jis ge­ras.

Neužten­ka kal­tin­ti dar­buo­tojų, kad mūsų dar­bo našumas per mažas. Rei­kia in­ves­tuo­ti į dar­bo vie­tas, nau­jas tech­no­lo­gi­jas, dar­bo našumą di­din­ti ne rankų dar­bo sąskaita. Vy­riau­sy­bei jau lai­kas gražin­ti dar­bo užmo­kestį bent iki kri­zi­nio lai­ko­tar­pio dydžio.  Jau aštuo­ni me­tai praėjo, nuo­lat gir­di­me BVP au­ga, tik mūsų pi­ni­ginės to ne­jauèia. 

Vis dažniau valdžios viršūnės kal­ba apie so­cia­liai at­sa­kingą verslą. Tačiau mūsų stam­būs ver­sli­nin­kai la­bai retai pa­sa­ko apie so­cia­linę at­sa­ko­mybę dar­buo­to­jui. Jie kal­ba apie elek­tros tau­pymą, gam­tos ap­saugą, bet nemėgsta kalbėti apie dar­buo­to­jus, jų al­gas, jų šei­mas.  

Pa­svei­kin­da­ma Jus su šven­to­mis Kalėdo­mis ir Nau­jai­siais Me­tais no­riu pa­ci­tuo­ti  vieną frazę iš Ber­nar­dinų pus­la­pio: “kiek­vie­nas išban­dy­mas – tai Viešpa­ties meilës išsi­lie­ji­mas, ne­pa­liau­ja­ma Jo rūpi­ni­mo­si mu­mis žen­klas. Mus gelbėja ne pa­tai­ka­vi­mas įgeidžiams, bet krizės, ku­rios tam­pa švy­tu­riu, vis la­biau pa­si­klys­tant miglų mig­lo­se”.

Mie­lie­ji, ne­su­klys­ki­me, ei­ki­me drąsiai link sa­vo tikslų, link or­ga­ni­za­ci­jos ir kiek­vie­no Lie­tu­vos dar­buo­to­jo tikslų. 

As­me­ninės laimės Jums, Jûsų šei­moms. Te­gul Nau­jie­ji me­tai būna tikslų pa­sie­ki­mo ir sva­jo­nių išsi­pil­dy­mo me­tais.

Kris­ti­na Kru­pa­vičienė

Pir­mi­ninkė