2025 m. balandžio 25 d. Vilniuje įvyko konferencija „Socialinio dialogo stiprinimas sveikatos sistemos įstaigose“ medicinos darbuotojų dienai paminėti, kurią surengė Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas”.
Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė, kuri taip pat yra Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė. Ji atskleidė, kad medikai šiuo metu yra labai sunerimę, o įkalinimo įstaigų medikai išgyveno labai daug reformų, kurių liūdininkais visi mes esame. Tai jau trečia Vyriausybė su kuria bendradarbiaujama ir iki šiol mums pavyko spręsti problemas, teigė Kristina Krupavičienė.
Pranešimą apie Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties taikymą, vykdymą, finansavimo iššūkius ir galimybės skaitė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” teisininkė Oksana Ksenija Strazdė. Ji atskleidė, kad profesinių sąjungų iškovota nauda nėra diskriminacija kitų darbuotojų atžvilgiu, o Aukščiausias teismas pasisakė, kad jei kiti darbuotojai nori gauti tas pačias naudas, jie turi stoti į profesinę sąjungą, mokėti nario mokestį ir naudotis profesinės sąjungos nariam teikiamoms naudoms. Iki šiol buvo aiški teisinė bazė, naudos, VDI išaiškinimai aiškūs, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimai taip pat aiškūs.
Tačiau šiomis dienomis, kai kurie darbdaviai pradėjo taikyti Nacionalinę sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį (NSSŠKS) ir kitiems darbuotojams, kurie nėra profesinės sąjungos nariai, pritaikydami jiems ne visą šakos sutartį, bet tam tikrus jos punktus. Pvz:. sutarties 24 punktą dėl 5 sveikatinimosi dienų, apmokant už tas dienas. Dar prie tų sveikatinimosi dienų kai kuriose įstaigose ne profesinės sąjungos nariams pridedamos 2 dienos savišvietai ir savanorystei.
Tai daryti, pasak O.K. Strazdės, darbdaviams neleidžia Lietuvos įstatymai. Tačiau jau atsirado darbo skelbimai, kuriuose ateinantiems darbuotojams žadamos 3 sveikatinimosi dienas. Tai yra tos dienos, kurias išsikovojo profesinė sąjunga. Kai kurie darbdaviai savo įsakymuose, aprašuose tiesiog nurodo, kad neva vykdo šakos sutarties nuostatas.
Kita problema yra tai, kad dalis darbdavių apskritai netaiko profesinės sąjungos nariams šios šakos. Dėl to jau yra kreiptasi į teismus.
Minėti NSSŠKS taikymo išplėtimai, apsunkina ir menkina profesinę sąjungą, jos veiklą ir darbus. Savaitgaliais, vakarais, po darbo profesinių sąjungų atstovai dėl šios šakos sutarties parengimo dirbo daugiau nei 100 val. Tam buvo samdomi ekspertai, teisininkai ir advokatai.
Vėliau sužinoma, kad didžiausi, laimėjimai, padedantys padidinti narystę profesinėse sąjungose, yra taikomi ir ne profesinės sąjungos nariams. Todėl kai kuriems darbuotojams nėra motyvacijos stoti į profesinę sąjungą, nes jie ir be šios narystės gali naudotis visomis NSSŠ kolektyvinėje sutartyje numatytomis garantijomis, kurios taikomos profesinės sąjungos nariams. Tokiu būdu pažeidžiamas pagarbos, partnerystės principai, o darbdavio įsipareigojimai realiai nėra vykdomi profesinės sąjungos atžvilgiu.
Renginio dalyvius, darbuotojus ir socialinius partnerius su artėjančia medicinos darbuotojo diena pasveikino Teisingumo viceministras Andrius Dubinas. Jis atskleidė, kad kolektyvinės sutartys be abejonės pagerina ekonomines ir socialines sąlygas
profesinių sąjungų nariams.
Jis linkėjo spręsti problemas geranoriškai ir teigė, jog nepateisina tų vadovų, kurie nesikalba su savo darbuotojais ir jų atstovais, ir siūlė naudoti profesinę sąjungą, kaip socialinį partnerį, įrankį, padedantį vadovams pasiekti norimus tikslus. Jis atskleidė, kad dalykiškai bendradarbiauja su Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesine sąjunga ,,Solidarumas”.
Kalbos apie kalėjimų medikų pavaldumo perdavimą iš Teisingumo ministerijos į Sveikatos ministeriją vyksta jau apie 15 metų, bet kol kas lieka kalbomis.
„Norint tai įgyvendinti reikia pakeisti bent 5 įstatymus ir tam reikalinga politinė valia, o jei tokia bus, dialogui bus kviečiami ir darbuotojų atstovai”, – teigė viceministras.
Deja, šiuo klausimu nepavyko išgirsti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus Mindaugo Kairio nuomonės, nes nors ir buvo kviestas jis į renginį neatvyko.
Sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čeltukienė dėkojo už kvietimą ir atskleidė, kad dalyvauti socialiniame dialoge yra labai svarbu, o išklausius teisininkės pranešimą kilo įvairių minčių.
Pasak jos, renginio profesinės sąjungos pavadinime yra visiems svarbus žodis – solidarumas. Ministerijos dabartinė vadovybė į šį žodį įdeda labai daug. Kalbant plačiau, ne tik apie medikus, profesinės sąjungos narius, dabar Lietuvoje solidarumo principo ne visur laikomasi, todėl ministerijoje norima sugrįžti prie solidarumo sąvokos įgyvendinimo. Jis pasakė suprantanti, kad profesinės sąjungos nariai įdeda daugiau savo pastangų sprendžiant su darbo santykiais susijus klausimus.
Viceministrė atskleidė, kad viešasis sektorius šiuo metu yra gana grėsmingoje padėtyje dėl konkurencijos su privačiu sektoriumi. Apie 20 proc. gydytojų dirba pirmaeilėse pareigose privačiose įstaigose, o slaugytojų apie 15 proc. Tai reiškia, kad norint išlaikyti medikus viešosiose įstaigose poreikis kelti atlyginimus bus žymiai stipresnis.
Ji teigė, kad visiems rūpi, kad viešasis sektorius būtų stiprus ir turėtų pakankamai lėšų atlyginimams, inovacijoms, naujoms paslaugoms ir panašiai, todėl ministerija ir ateityje tęs socialinį dialogą su profesinėmis sąjungomis dėl darbo sąlygų, vadovų atsakomybės ribų ir kitų darbuotojams svarbių klausimų.
Ji atskleidė, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje klausimas dėl kalėjimų medikų perdavimo nėra svarstomas, ir jį bus galima svarstyti po NSSŠK sutarties pasirašymo. Viceministrė paprašė atsiųsti profesinių sąjungų nuomonę šiuo klausimu.
Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius atskleidė, kad lyginant su praėjusiais metais daugėja skiriamų viešųjų lėšų sveikatos apsaugai, o šiais metais tam yra skirta 3 mlrd. 940 mln. eurų.
Tačiau lyginant su Europos Sąjungos (toliau ES) vidurkiu, pagal BVP dalį skiriamą sveikatos apsaugai Lietuva yra labai žemai. Lietuvoje pacientai, gaudami sveikatos priežiūros paslaugas, savo asmeninėmis lėšomis primoka 32 proc., o ES – tik 17 proc. nuo gaunamų paslaugų apmokėjimo. Tai reiškia, kad vidutiniškai ES gyventojai savo sveikatos apsaugai išleidžia daug mažiau išleidžia iš savo kišenės.
Kalbant apie medikų atlyginimus laikomasi principų: išorinio konkurencingumo, finansinio pajėgumo ir vidinio teisingumo. Nuo 2019 m. gydytojų ir slaugytojų atlyginimai yra paaugę apie 70-80 proc. Tačiau paskutinius porą metų slaugytojų atlyginimai augo lėčiau nei gydytojų, kurių atlyginimas jau panašus, kaip ES gydytojo. Lyginant su kitomis ES valstybėmis Lietuvos gydytojų atlyginimai pagal jų santykį su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu yra geri, o slaugytojų – truputį aukštesni už ES vidurkį.
2025 m. ir sekančiais metais gydytojų atlyginimai turėtų augti taip pat, kaip visi atlyginimai. Šių metų atlyginimų augimo prognozė yra 8 procentai, o slaugytojų atlyginimai turėtų augti šiek tiek greičiau. Jis pareiškė, abejojantis papildomų apmokamų nedarbo dienų, kurios yra įteisintos NSSŠKS, nauda, nes, pasak jo, medikai jas panaudoja ne pagal paskirtį. Vietoj to jis siūlė skatinti medikus ne ilsėtis, o dirbti, už tai papildomai primokant.
Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės patarėjas Artūras Černiauskas. Jis atskleidė, kad mediko profesija yra ko gerto vienintelė, kuri lydi žmogų nuo gimimo iki paskutinio atodūsio.
Pasak jo, darbas rengiant reformas, greičiausiai yra pats baisiausias dalykas. Nors, be abejonės, darbo užmokestis irgi yra svarbus klausimas, bet reformos, nepastovumas ir nežinomybė sukelia darbuotojams didžiausią stresą. Gal dėl to dalis medicinos darbuotojų išvažiuoja ir dirba kitose šalyse.
Kalbant apie medikų atlyginimą jis rekomendavo jį susieti ne su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, o su minimalia mėnesine alga. Jis pažymėjo, kad yra medikų, kurie dirba labai sudėtingomis sąlygomis, tai yra medikai, dirbantys įkalinimo įstaigose. Visiems medikams jis linkėjo mažiau reformų, didesnių atlyginimų ir sveikatos.
Diskusijoje dalyvavo konferencijos dalyviai, kurie sakė, kad pagrindinės įsisenėjusios problemos sveikatos apsaugos sektoriuje yra darbo užmokestis, darbo krūviai ir psicho-socialinė darbo aplinka. Todėl tikimasi, kad bent šiais metais bus pradėti daryti tam tikri darbai reglamentavimo srityje, pagal profesijas, kategorijas ir pan.
Konferencijoje buvo keliami medicinos darbuotojų motyvavimo klausimai. Lietuvoje yra įstaigų, kuriose mokami pastovūs atlyginimai, o kintamoji dalis sudaro tik 1 proc. , tačiau ten kur yra didesnė kintamoji dalis atsiranda „myliu-nemyliu” problema. Todėl tam, kad būtų išvengta vadovų piktnaudžiavimo profesinės sąjungos turėtų dalyvauti darbo apmokėjimų sistemų rengime.
Renginio pabaigoje dalyvavusiems medicinos įstaigų profesinių sąjungų vadovams buvo įteiktos gėlės ir jie bendrai nusifotografavo su renginio organizatoriais.
Renginyje buvo kviečiamas dalyvauti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys, kuris deja, bet nedalyvavo.
Pridedamos prezentacijos:
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” teisininkės Oksanos Ksenijos Strazdės,
spausti čia.
Valstybinės ligonių kasos direktoriaus Gyčio Bendoriaus, spausti čia.
Konferencija organizuota pagal projektą, kuris finansuojamas 2021–2027 m. Europos
Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021–2027 m. Europos
Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšomis.
Projekto kodas Nr. 07-022-P-0001