2025 kovo 14 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba savo posėdyje priėmė pareiškimą dėl mokesčių reformos, kurį 2025 m. kovo 17 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė nusiuntė Lietuvos Seimo pirmininkui S. Skverneliui, Ministrui Pirmininkui G. Paluckui, ir kopijas Lietuvos Prezidentui G. Nausėdai ir Finansų ministrui R. Šadžiui.
Skaityti žemiau.
LR Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui,
LR Ministrui Pirmininkui Gintautui Paluckui,
Kopija: J.E. LR Prezidentui Gitanui Nausėdai,
LR Finansų ministrui Rimantui Šadžiui
PAREIŠKIMAS DĖL MOKESČIŲ REFORMOS
2025 kovo 14 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba savo posėdyje priėmė šį pareiškimą dėl mokesčių reformos.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ pritaria mokesčių reformos pasiūlymams mažinti mokestines išimtis, labiau socialiai apsaugoti savarankiškai dirbančius asmenis, padaryti šalies mokesčių sistemą teisingesnę, skaidresnę ir labiau progresyvinę, kai dideles pajamas gaunantys asmenys daugiau prisideda prie bendro šalies gerovės kūrimo ir Krašto apsaugos stiprinimo.
Palaikome Europos komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Prezidento G. Nausėdos raginimus plėsti viešąsias paslaugas ir didinti Bendro vidaus produkto paskirstymą per biudžetą, kuris Lietuvoje yra vienas mažiausių Europoje.
Pelno mokesčio mokėjimo tvarka lieka neteisinga, stabdo inovacijas ir Lietuvos ūkio
pažangą
Raginame suvienodinti Gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris yra 20 proc. ir Pelno mokestį, kuris yra 16 proc. didelėms ir 6 proc. mažoms įmonėms, kad būtų panaikintas neteisingumas, kai darbuotojai moka daugiau mokesčių nei verslas. Iki 2009 m. Pelno mokesčio tarifas Lietuvoje buvo lygus GPM ir sudarė 20 proc. gaunamo pelno, o vėliau dėl tuo metu kilusios krizės „laikinai“ buvo sumažintas. Šiuo metu visos ekonominės prognozės rodo spartesnį Lietuvos ūkio augimą nei 2024 metais, o Lietuvos verslas yra nepaskirstęs akcininkams 38 mlrd. eurų, todėl yra palankios ekonominės sąlygos grąžinti 20 proc. Pelno mokesčio tarifą.
Iki šiol yra neatsižvelgta į Pasaulio banko, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Europos komisijos ir kitų tarptautinių organizacijų raginimus panaikinti tik Lietuvoje esantį lengvatinį 6 proc. pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms, kuris stabdo investicijas į inovacijas, nes įmonei išaugus verslininkams yra naudingiau atidaryti naują ir mažą savo įmonės filialą, mokėti lengvatinį pelno mokestį, o ne investuoti į inovacijas, kurios gali atsipirkti tik didelėje įmonėje.
Siūlome arba panaikinti pelno mokesčio lengvatą mažoms įmonėms, arba padaryti šį pelno mokestį progresyvų.
Nepritariame Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didinimui
Nepritariame Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didinimui, nes šiuo metu, kai pelno mokestis yra ketvirtadaliu mažesnis nei GMP, tai būtų socialiai neteisinga. Tokie sprendimai padidintų įtampą visuomenėje, kuri esant geopolitinei įtampai dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ir vykstant hibridinėms atakoms prieš Lietuvą kenktų valstybės nacionaliniam saugumui.
Raginame didinti Nekilnojamojo turto mokestį (NTM) brangiam turtui
Raginame didinti Nekilnojamojo turto mokestį (NTM) turtuoliams ir nepritariame, kad jaunos šeimos, kurios įsigijo pirmą būstą už paskolą, mokėtų turto mokestį, nes iš esmės jis priklauso bankui, o jiems realiai priklausys tik tuomet, kai paskola bus sugrąžinta.
Kartu nuogąstaujame, jog visuotinis NT mokestis gali nuskurdinti dešimtis tūkstančių šalies gyventojų.
Apmokestinant jaunų šeimų būstą jaunoms šeimoms, ypač pablogėja šeimų, kurios augina vaikus, finansinė padėtis, nes valstybės viešosios paslaugos tampa vis sunkiau prieinamos, kadangi vis dažniau tenka mokėti už vaikų papildomą ugdymą, sveikatos paslaugas, o prekių ir paslaugų kainos nuolatos auga.
Taip pat pastebima, kad jauni žmonės jau dabar neįperka pirmojo būsto ir taip yra spaudžiami išvykti gyventi į užsienį, kur socialinis būstas yra nemokamas ir lengviau prieinamas.
Vyriausybė turi siekti, kad jaunimui būtų patrauklu gyventi Lietuvoje, todėl turėtų jaunimui sudaryti lengvatinės sąlygos įsigyti būstą. Užsienio šalių patirtis, kad tais atvejais, kai Vyriausybės dengia jaunų šeimų būsto paskolų palūkanas, arba dengia dalį paskolos, tai skatina gimstamumą šalyje.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad NT mokestis gali mažinti ir paskatas renovuoti namus – investicija didins ne tik turto vertę, tačiau ir nuo jo išskaičiuojamą mokestį.
Individuali veikla neturi pakeisti darbo santykius
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nuosekliai pasisako, kad individuali veikla iškraipo darbo rinką ir jos tam tikruose sektoriuose, pvz. statybose, turėtų nelikti, nes dirbantysis pas tą patį darbdavį atlieka pastovias užduotis, tačiau dirbdamas pagal individualią veikla, o ne pagal darbo sutartis, jis nukenčia, nes mažėja jo pensija ir kitos socialinės išmokos, o valstybė surenka mažiau mokesčių.
Todėl tik darbo sutartis gali užtikrinti dirbančiajam deramas socialines garantijas.
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) neturi būti didinamas
Lietuvoje beveik visoms be išimčių prekėms ir paslaugoms taikomas vienodas 21 proc. PVM tarifas, tuo tarpu daugelis valstybių taiko skirtingus PVM tarifus, kurie yra mažesni socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių perkamoms prekėms bei paslaugoms ir yra didesni prabangos prekėms ir paslaugoms.
Todėl kategoriškai nepritariame pasiūlymams didinti PVM tarifą, kuris Lietuvoje šiuo metu yra vienas iš didžiausių Europoje, nes tai būtų socialiai neteisinga, nukentėtų mažesnes pajamas gaunantys asmenys, atsirastų galimybė nesąžiningiems prekybininkams, dėl to kaltinant PVM tarifo padidinimą, piktnaudžiauti neproporcingai keliant kainas, o verslas didžiąja dalimi išvengtų šio mokesčio mokėjimo, nes sumokėtą PVM susigrąžina.
Pagarbiai
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė